Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
„SeeNext“: vasarį pigiausiai apsipirkti siūlo prekybos tinklai „Lidl“ ir „Rimi“, brangiausiai – „Iki“
Vasario mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis yra pigiausias prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausias – „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas.
Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad prekybos tinkle „Lidl“ jis siekė 35,70 euro, „Rimi“ – 36,77 euro, „Norfa“ – 37,33 euro, „Maxima“ – 38,09 euro, o „Iki“ – 38,89 euro.
Vasarį atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ prekybos tinkle – 6,76 euro, o brangiausiai „Maxima“ prekybos tinkle – 8,16 euro. Kainų skirtumas tarp jų – 1,41 euro.
Mažiausia mėsos produktų kaina buvo užfiksuota „Lidl“ ir „Maxima“ prekybos tinkluose – 10,02 euro. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Rimi“ prekybos tinkle, kur jis siekė 10,62 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 0,60 euro.
Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainavo „Lidl“ ir „Norfa“ prekybos tinkluose – 3,13 euro, o brangiausiai – „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina buvo lygi 3,50 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,37 euro.
Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Maxima“ prekybos tinkle – 2,76 euro, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 3,27 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 0,51 euro.
Mažiausia gėrimų kaina pastebėta „Lidl“ prekybos tinkle – 8,75 euro. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Iki“ prekybos tinkle – 9,75 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekė 1,00 eurą.
Likusių krepšelio produktų – baltojo cukraus, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Iki“ prekybos tinkle – 3,89 euro, o didžiausia – „Maxima“ prekybos tinkle – 4,63 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos buvo lygus 0,74 euro.
Tyrimas atliktas šių metų vasario 4 d., jo metu „SeeNext“ slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“.
Socialdemokratai nepalaikys konservatorių iniciatyvos dėl civilinės sąjungos: šį klausimą išspręsime patys
Grupei Seimo konservatorių antradienį pasiūlius į pavasario sesijos darbų sąrašą įtraukti ir Civilinės sąjungos įstatymo projektą, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) jį svarstyti atsisako. Socialdemokratų frakcijos seniūno Remigijaus Motuzos teigimu, gausiausia parlamento frakcija šį klausimą yra užsimojusi išspręsti pati.
„Tikrai pavasario sesijoje nebus įtrauktas šitas klausimas, kadangi yra labai daug svarbių klausimų. Pavyzdžiui, Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo, mokestinės reformos, antros pensijų pakopos ir t. t. Kita vertus, mes su partija esame kalbėję ir diskutavę, kad per savo kadenciją šį klausimą išspręsime. Turbūt po pavasario sesijos svarstysim, kada būtų tinkamas laikas tai svarstyti“, – Eltai tvirtina R. Motuzas.
Be to, politikas stebisi, kodėl šią iniciatyvą konservatoriai pateikė iškart po to, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Jis įregistruotas tik išrinkus Kasčiūną. Be to, jį registravo liberalioji konservatorių partijos dalis ir mes matome tik jų atstovų parašus, o ne visos konservatorių partijos poziciją“, – sako R. Motuzas.
Savo ruožtu parlamentui pirmininkaujantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis antradienį tvirtino, kad įstatymo projektas turi mažai šansų sulaukti daugumos palaikymo.
„Žiūrint, koks bus įstatymo projektas. Jeigu bus tas pats, kas buvo bandoma įkišti praeitoje kadencijoje, tai nematau, kad jis turėtų perspektyvos“, – žurnalistams Seime sakė politikas.
Antradienį keletas Seimo konservatorių pasiūlė į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Anot parlamentarų, civilinė sąjunga yra aktuali visoms, ne tik tos pačios lyties poroms, todėl ją priėmus būtų išspręstas ilgą laiką atidėliojamas svarbus žmogaus teisių klausimas.
Nors dalis naujosios centro-kairės koalicijos atstovų sutinka, jog reikėtų priimti įstatymą, apsaugantį kartu gyvenančių žmonių teises, Civilinės sąjungos ar partnerystės įstatymas į Vyriausybės programą įtrauktas nebuvo.
Praėjusios kadencijos Seime, nors įstatymas ir nebuvo įgyvendintas, klausimas įveikė porą etapų – jam priimti liko tik vienas balsavimas.
Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Siūloma uždrausti vienkartines elektronines cigaretes
Seimo narių grupė, atstovaujanti „Nemuno aušros“ ir Socialdemokratų partijos frakcijoms, siūlo uždrausti jaunimui patrauklias vienkartines elektronines cigaretes.
Jeigu Seimas pritartų, nuo šių metų lapkričio 1 d. Lietuvoje būtų „draudžiama pateikti rinkai vienkartines elektronines cigaretes.“
Tai numatančias Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas inicijavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „aušrietė“ Lina Šukytė-Korsakė siekia sumažinti elektroninių cigarečių patrauklumą, prieinamumą ir vartojimą jaunimo tarpe.
Pasak jos, 2023 metais atliktas Europos Sąjungos (ES) tyrimas parodė, kad dauguma elektroninių cigarečių vartotojų pasirenka įkraunamus garus, o vienkartinės versijos buvo populiariausios tarp 15–24 metų amžiaus jaunuolių.
„Lengvai naudojamos ir visur socialiniuose tinkluose reklamuojamos vienkartinės elektroninės cigaretės yra patrauklios ir dėl mažos kainos. (…) Kai kurias tokias cigaretes galima išpūsti iki 9000 kartų, o tai prilygsta daugiau nei 300 cigarečių“, – dokumento aiškinamajame rašte sako įstatymo pataisas įregistravusi L.Šukytė-Korsakė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad Europos kovos su rūkymu organizacijos vienkartines elektronines cigaretes su ličio baterija vadina „ekologine katastrofa“, nes jos prilygsta 300 įprastų cigarečių ir dažniausiai išmetamos per 5 dienas nuo jų įsigijimo, o įkraunamos versijos gali veikti maždaug apie 6–7 mėnesius.
Vadovaujantis 2024 m. Europos mokyklų alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo (ESPAD) duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes moksleiviai pirmą kartą pabando vidutiniškai 12,9 metų, o kasdien jas vartoti pradeda sulaukę 13,5 metų.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, yra moksleivių, kurie pirmą elektroninę cigaretę vartojo jau 9 metų ar ankstesniame amžiuje. Nagrinėjant elektroninių cigarečių prieinamumą, nustatyta, kad elektroninių cigarečių panorėję lengvai arba labai lengvai galėtų gauti net 55,6 proc. moksleivių. Tyrimas parodė, kad dažniau elektronines cigaretes vartojo merginos.
„Dažniausia priežastis, dėl kurios respondentai pirmą kartą pabandė elektroninę cigaretę, buvo smalsumas (37,1 proc.), antra – draugų ir kitų žmonių įtaka (jie pasiūlė elektroninę cigaretę). Abiem atvejais abi priežastys labiau paveikė merginas nei vaikinus“, – pastebi projekto iniciatoriai.
Naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pernai birželio mėnesį paskelbti rezultatai rodo, kad šiuo metu Lietuvoje rūkantys elektronines cigaretes 15 metų amžiaus grupėje nurodė 36 proc. mergaičių ir 34 proc. berniukų, t. y. daugiausiai iš visų 44 tyrime dalyvavusių valstybių.
Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvoje elektronines cigaretes naudoja 8 proc. gyventojų.
„Esame antri visoje ES. Pirmoje vietoje – Estija, kurioje šiuos gaminius renkasi 9 proc. gyventojų, o trečioje vietoje – Prancūzija, kurioje šiuos gaminius renkasi 7 proc. gyventojų“,– sako įstatymo pataisų autoriai.
Nuo šių metų pradžios Belgija tapo pirmąja ES šalimi, kurioje uždraustos vienkartinės elektroninės cigaretės. Įstatymo pataisas parengusių parlamentarų duomenimis, netrukus tą padaryti planuoja ir Prancūzija.
L. Šukytės-Korsakės inicijuotas vienkartines elektronines cigaretes siūlančias uždrausti įstatymo pataisas kartu su ja teikia „aušriečiai“ Dainius Varnas, Martynas Gedvilas, Karolis Neimantas, socialdemokratai Saulius Čaplinskas ir Andrius Busila.
Šiuo metu draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, jeigu jame yra vitaminų, kofeino, taurino, kitų stimuliuojamųjų junginių, taip pat priedų, nudažančių išsiskiriančias medžiagas arba turinčių kancerogeninių, mutageninių ir toksiškai veikiančių reprodukciją savybių, pridėtinio kvapo ar skonio (išskyrus tabako kvapą ir skonį), cukraus ir saldiklių.
Blaivumo patikros: daugiausiai apsvaigusių žmonių į darbą ateina žemės ūkio ir komunalinių paslaugų sektoriuose
Blaivumo patikros darbe rodo, kad daugiausiai apsvaigusių nuo alkoholio žmonių darbe pasirodo žemės ūkio ir komunalinių paslaugų sektoriuose.
Pirmadienį surengtos spaudos konferencijos „Lietuvių blaivumas darbe: ką rodo blaivumo patikrų duomenys?“ metu darbuotojų blaivumo patikras atliekančios bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorius Darius Didžgalvis teigė, kad tyrimų duomenys rodo teigiamas tendencijas – neblaivių darbe pasirodančių žmonių skaičius Lietuvoje per pastaruosius trejus metus sumažėjo beveik penkis kartus.
„Raudonieji sektoriai nėra pasikeitę – žemės ūkis ir komunalinės paslaugos. (…) Blaiviausi sektoriai – transportas ir statyba“, – spaudos konferencijoje sakė D. Didžgalvis.
Patikrų duomenimis, transporto ir statybų sektoriuose neblaivūs darbe pasirodo apie 0,09 proc. darbuotojų, o komunalinių paslaugų ir žemės ūkio sektoriuose – atitinkamai 0,18 proc. ir 0,20 proc.
„Šis rytas atrodo taip: šiandien atlikta virš 37 tūkstančių testų ir į darbo vietą jau bandė patekti 118 neblaivių darbuotojų“, – patikros procesą ir pirmadienio ryto rezultatus pristatė D. Didžgalvis.
Anot jo, remiantis šia statistika ir atsižvelgiant į visą šalies darbo rinką, galima padaryti išvadą, kad pirmadienį į darbą neblaivūs atėjo daugiau kaip 10 tūkst. darbuotojų.
Darbuotojų blaivumo patikros sistemoje dirbkblaivus.lt kasdien patikrinama apie 10 tūkst. darbuotojų. Iš viso šioje sistemoje tikrinama apie 200 tūkst. įvairių šalies bendrovių darbuotojai.
Kaip teigė bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorius D. Didžgalvis, dažniausiai neblaivūs darbuotojai darbe pasirodo pirmadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.
„Raudoniausios savaitės dienos yra pirmadieniai, šeštadieniai, sekmadieniai. (…) Žinoma taisyklė, kad pirmadieniai yra raudoniausia diena, bet yra ir šeštadienis, sekmadienis. Tai iš dalies susiję ir su savaitgaliu, bet ir su tuo, kad darbovietėse, kur dirbama savaitgaliais, vadovų, prižiūrinčių šį procesą, kontrolės yra daug mažiau. Natūralu, kad ir ateinančių neblaivių darbuotojų yra daugiau. Taigi yra tikslas atkreipti vadovų dėmesį, kad reikėtų daugiau skirti dėmesį šioms dienoms, nes šios dienos yra daug didesnės rizikos dienos“, – nurodė D. Didžgalvis.
Pastarųjų trejų metų blaivumo tikrinimo statistika rodo, kad dažniausiai neblaivūs darbuotojai darbe pasirodo antrą Kalėdų dieną, tai yra gruodžio 26 dieną, ir per Naujus metus, tai yra sausio 1 dieną.
Tyrimai taip pat rodo, kad reidų įmonės metu nuo alkoholio apsvaigusių darbuotojų pagaunama tris kartus daugiau negu kasdienės patikros metu.
„Žinutė labai paprasta – laimėtojų toje situacijoje nėra nei darbuotojų pusėje, nei darbdavių pusėje. Kaip matome, tris kartus daugiau darbuotojų pagaunama, o darbdaviams tai yra negera žinutė, nes tris kartus daugiau darbuotojų iš esmės ateina neblaivūs į darbo vietą“, – komentavo D. Didžgalvis.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian sakė, kad blaivumo darbe situacija Lietuvoje gerėja.
„Kalbant apie Lietuvos gyventojus, kurie dirba per paskutinius 12 mėnesių, 2023 metais, tai pasisakė, kad alkoholį vartojo bent kartą savo darbovietėje 22 procentai, tuo tarpu tokių alkoholį vartojančių darbo vietoje 2020 metais buvo 39 procentai“, – statistiką pristatė G. Belian.
Anot jos, tyrimai rodo, kad 8 proc. dirbančiųjų teigia, jog per pastaruosius 12 mėnesių vartojo alkoholinius gėrimus darbo vietoje. Tiesa, kaip teigė NTAKD direktoriaus pavaduotoja, 24 proc. dirbančiųjų sako, kad alkoholio vartojimas jų darbovietėse yra problema.
„Tam tikrais atvejais labai svarbus darbdavio vaidmuo – kaip pats darbdavys, kaip įmonės, įstaigos vadovas, žiūri į šitą problemą. Statistika atskleidė, kad 8 procentai dirbančiųjų nurodė, jog darbdavys ypatingomis progomis, pavyzdžiui, Naujieji metai, įvairios šventės, gimtadieniai, vis dėlto leidžia vartoti alkoholinius gėrimus darbovietėse, o 15 procentų dirbančiųjų nurodė, kad nors darbdavys ir draudžia, bet ypatingomis progomis darbuotojai vis dėlto pavartoja alkoholinius gėrimus“, – komentavo G. Belian.
Jos teigimu, tyrimai rodo, jog 14 proc. dirbančiųjų nurodė, kad tą pačią dieną neblaivūs asmenys yra nušalinami nuo darbo, 11 proc. nurodė, kad dirbantieji, pasirodę neblaivūs darbe, atleidžiami iš darbo, 6 proc. teigė, kad neblaivūs darbe pasirodę darbuotojai gauna papeikimą.
„Tik labai maža dalis dirbančiųjų nurodė, kad ši problema sprendžiama „minkštosiomis priemonėmis“, tai yra organizuojamos darbuotojams konsultacijos psichoaktyvių medžiagų vartojimo tematika, apie 2 procentai dirbančiųjų nurodė, kad, pavyzdžiui, darbdavys užtikrina, jog darbe būtų vykdomos įvairios psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinės programos, 1 procentas dirbančiųjų nurodo, kad darbe yra praktika, jog asmuo, kuris yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, kol jis yra gydomas, (…) šitam darbuotojui yra išsaugoma darbo vieta“, – dėstė NTAKD direktoriaus pavaduotoja.
Bendrovė „Inovatyvių procesų sprendimai“ darbuotojų blaivumo patikras pradėjo 2018 m., iki šiol atlikta daugiau 45 mln. blaivumo testų.
Užimtumo tarnyba: sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau žmonių nei gruodį, bet nedarbas toliau augo
Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2025 m. sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį, tačiau registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės. Tarnybos vertinimu, įtakos tam turėjo ir padidėję naujų klientų srautai, po laikino užimtumo grįžtantys asmenys, mažesnis įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
„Sausį stebėjome intensyvesnę situaciją – darbdaviai įregistravo daugiau laisvų darbo vietų, o darbo ieškantys žmonės buvo aktyvesni. Tai rodo, kad rinkos stabilumas išlieka nepaisant tam tikrų iššūkių“, – pranešime cituojama UŽT stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Sausį įmonės paskelbė 12,6 tūkst. laisvų darbo vietų – 500 daugiau nei 2024 m. gruodį. Darbo skelbimus įregistravo 3,4 tūkst. darbdavių – 1,2 tūkst. daugiau nei paskutinį praėjusių metų mėnesį.
Tarnybos duomenimis, padidėjo kvalifikuoto darbo pasiūlymų skaičius – net 54,8 proc., o nekvalifikuotų darbininkų – 33,6 proc. Visgi šį sausį darbuotojų paklausa buvo mažesnė nei prieš metus – beveik 4 proc. mažiau darbo pasiūlymų.
Po įsidarbinimų sulėtėjimo gruodį, pradėjusių dirbti UŽT klientų skaičius sausį augo ketvirtadaliu – tarpininkauta įsidarbinant 17,8 tūkst. asmenų. Tai – 3,7 tūkst. (26,1 proc.) daugiau nei metų pabaigoje. Įsidarbinusių skaičius 1,9 tūkst. (11,8 proc.) didesnis nei 2024 m. sausį.
Daugiausiai klientų per paskutinius dvylika mėnesių pradėjo dirbti asmens priežiūros namuose darbuotojais, suvirintojais, metalų perdirbimo ir apdorojimo įrenginių operatoriais, gamybos ir prekybos vadovais, paštininkais. Dar 9,8 tūkst. klientų rinkosi savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus – 9,8 tūkst. (63 proc.) daugiau nei gruodį ir beveik tiek pat kiek 2024 m. sausį (9,4 tūkst.).
Pirmąjį metų mėnesį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 26,3 tūkst. naujų klientų – 19 proc. daugiau nei gruodį. Prieš metus fiksuotas 24,2 proc. didesnis bedarbių srautas, prieš dvejus – 18,4 proc. didesnis. Vasario 1 d. darbo ieškojo 168,3 tūkst. asmenų – 2,9 proc. (4,7 tūkst.) daugiau nei sausio 1 d. ir 2,4 tūkst. (1,5 proc.) asmenų daugiau nei prieš metus.
Mažiausias registruotas nedarbas – Neringos (4 proc.), Klaipėdos r. (7,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Ignalinos r. (13,3 proc.), Biržų r. (11,9 proc.), Kelmės r. (11,8 proc.).
Naujuoju TS-LKD partijos pirmininku išrinktas L. Kasčiūnas
Sekmadienį naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku ketverių metų kadencijai išrinktas buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pergalę politinės jėgos pirmininko rinkimuose L. Kasčiūnas iškovojo aplenkęs laikinai šias pareigas ėjusią Seimo vicepirmininkę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, buvusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, parlamentarą Žygimantą Pavilionį bei partijos Jurbarko skyriaus pirmininką Daivarą Rybakovą.
Po to, kai buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad dėl partijos lyderio posto nesivaržys, vidiniuose TS-LKD rinkimuose L. Kasčiūnas buvo laikomas favoritu. Viešojoje erdvėje kalbėta, kad jo pergalė gali pakeisti ir politinės jėgos ideologinę kryptį. Akcentuota, kad L. Kasčiūnas atstovauja vadinamąjį krikdemiškąjį sparną, yra konservatyvios laikysenos.
Kartu nemažai klausimų viešojoje erdvėje kėlė ir tai, kad praeityje politikas priklausė Lietuvos nacionaldemokratų partijai, buvo šios politinės jėgos lyderio, žinomo neonacio Mindaugo Gervaldo-Murzos pavaduotojas. Visgi šį etapą pats L. Kasčiūnas vadino „jaunatviško entuziazmo“ klaida.
Sekmadienį vykusiuose atviruose konservatorių lyderio rinkimuose balsuoti galėjo partijos nariai bei rėmėjai. Iš anksto užsiregistravus, savo valią nuo antradienio iki trečiadienio buvo galima pareikšti ir internetu.
ELTA primena, kad anksčiau partijai vadovavęs Gabrielius Landsbergis po nesėkmingų Seimo rinkimų pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų. Laikinai partijai vadovauti ėmėsi jo pirmoji pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Lietuvių keliavimo tendencijų pokyčiai per dešimtmetį: atostogauja užsienyje dažniau, bet mažiau domisi šalių kultūra
Per pastarąjį dešimtmetį lietuvių svajonių atostogų sąraše atsirado ne tik naujų krypčių, augo skiriamas biudžetas kelionei, bet ir sutrumpėjo sprendimo keliauti priėmimo laikas, atskleidė kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ užsakymu atliktas tyrimas.
Pasak kelionių organizatoriaus ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, 10 metų rinkos tyrimų duomenų analizė parodė, kad lietuvių noras keliauti vis stiprėja.
„Pusė nuolatinių keliautojų šiuo metu renkasi keliauti bent kartą per metus, dar daugiau nei trečdalis – du kartus ir dažniau. Prieš dešimtmetį šie skaičiai atitinkamai siekė 44 proc. ir 27 proc. Taip pat dažnėja lietuvių atostogos užsienyje: 2 kartus per metus ir dažniau svetur vyksta 37 proc. keliaujančių lietuvių, anksčiau jų buvo 10 proc. mažiau“, – pristato I. Aukštuolytė.
Atliktų tyrimų duomenimis, pastaruosius 10 metų nekeliaujančiųjų visai ir neplanuojančiųjų to daryti procentas sumažėjo daugiau nei dvigubai: jei prieš dešimtmetį tokių respondentų buvo 44 proc., šiuo metu – tik 18 proc.
2014 m. pagrindinė nekeliavimo priežastimi buvo kelionių kainos – tokią priežastį įvardijo net septyni iš dešimties nekeliaujančių respondentų. Per 10 metų šis skaičius sumažėjo iki 40 proc. Tyrimų statistika patvirtina, kad kelionės jau nebėra prabangos prekė.
Per pastaruosius 10 metų sustiprėjo tendencija kelionei išleisti daugiau nei planuojama. 2014 m. kelionei numatyto biudžeto laikėsi kone visi apklaustieji, šiuo metu apie 16 proc. respondentų atostogaudami viršija planuotas išlaidas.
„2014 m. beveik pusė respondentų tikėjosi kelionėje išleisti iki 450 eurų, šiuo metu tokių belikę tik 14 proc. Ir atvirkščiai – šiuo metu 29 proc. planuoja išleisti daugiau nei 900 eurų, prieš dešimtmetį jų skaičius tebuvo 11 proc.“, – apžvelgia I. Aukštuolytė.
Pasak jos, ši statistika nestebina, nes, kaip rodo statistiniai duomenys, renkantis kelionę vis labiau mažėja kainos svarba.
„Taip pat matome, kad trumpėja pasiūlymo keliauti svarstymo laikas. Jei prieš dešimtmetį vienas iš trijų keliautojų sprendimą dėl atostogų svetur priimdavo ilgiau nei per savaitę, šiuo metu tokių keliautojų yra tik vienas iš keturių“, – įvardija kelionių organizatoriaus atstovė.
Prieš 10 metų geidžiamiausia lietuvių atostogų kryptimi buvo Turkija. Šiuo metu ji, užleidusi savo pozicijas Italijai, Ispanijai, Japonijai ir Graikijai, yra penktoje vietoje.
Kelionių organizatoriaus duomenimis, per dešimtmetį sumažėjo tautiečių, svajojančių apie atostogas Prancūzijoje, Egipte, Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Tez Tour“ tyrimų duomenimis, pagrindinė atostogų priežastis per dešimtmetį išliko ta pati – pailsėti nuo darbo ir įtampos. Vis tik pastebima, kad gerokai sumenko kitų kriterijų svarba.
„Prieš 10 metų pažintis su šalies kultūra buvo aktuali vienam iš dviejų, šiuo metu – tik kas trečiam respondentui. Taip pat 21 proc. sumažėjo naujų patirčių keliaujant poreikis“, – teigia I. Aukštuolytė.
Taip pat prognozuojama, kad šiais metais keliautojų į užsienį skaičius turėtų viršyti praėjusių metų rezultatus. Lietuvos oro uostų duomenimis, 2024 m. buvo aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – 6,6 mln. Tai yra beveik 10 proc. daugiau nei prieš metus.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
