Geranoriškas, rūpestingas, atsidavęs savo pašaukimui. Taip atsiliepia kalbinti pašnekovai apie Alytaus miesto ir rajono gydytoją, išėjusį į atsargą karo mediką Audrių Matulevičių (1973-04-01–2025-03-16). Pacientų akimis, jis – „Daktaras nuo Dievo“. Po Medicinos studijų Kaune Audrius grįžo dirbti į Alytų, nes labai mylėjo savo kraštą ir jo žmones.
Kovo 16 dieną po sunkios ligos anapilin iškeliavęs A. Matulevičius dirbo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ir Alytaus rajono Pirminės sveikatos priežiūros centre šeimos gydytoju. Balandžio 1 dieną gydytojui būtų sukakę 52 metai. A. Matulevičius – vyresnysis Daugų seniūnės Irmos Kašėtienės brolis. Amžiaus skirtumas tarp jų labai nedidelis – mažiau nei metai. Kalbėdama apie brolį, seniūnė sunkiai renka žodžius, atsidūsta, mintimis nugrimzta į prisiminimus ir graudinasi. „Audrius buvo pats geriausias brolis. Vieną jį ir teturėjau…“, – kiek trūkinėjančiu balsu ištaria Irma, pridurdama, kad jis buvo labai rūpestingas ir visada pasiruošęs padėti. „Bet kada buvo galima jam paskambinti ir paklausti, ką daryti susirgus ar sunegalavus. Dabar taip nebus…“, – tyliai sako sesuo. Pirmuosius ligos požymius – nuovargį, suprastėjusią savijautą – Audrius pajuto sulaukęs 50-ties, bet ir toliau daug dirbo, rūpinosi kitų sveikata. „Mes, šeima, visada turėjome viltį, kad jis pasveiks. Jis ir pats sakydavo, kad viskas bus gerai. Galbūt mums visos tiesos nesakė, norėdamas apsaugoti nuo pergyvenimo… Jam buvo padarytos dvi transplantacijos…“, – prisimena sesuo I. Kašėtienė.
A. Matulevičius gimė Pociūniškių kaime Daugų seniūnijoje. Jis nuo paauglystės žinojo, kad bus gydytojas, tuo keliu ir ėjo. Irma sako, kad Audrius labai norėjo padėti žmonėms. Pasak jos, tėvams išleisti į mokslus du studentus buvo sunku, bet turint tikslą – įmanoma, o ir mokslas nekainavo. Velionis 1997 m. baigė Kauno medicinos akademiją, įgijo gydytojo kvalifikaciją. Nuo 2008 m. dirbo Alytaus S. Kudirkos ligoninėje Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus šeimos gydytoju. Be šių pareigų, jis vadovavo Alytaus bataliono Medicininės paramos vienetui, iki išėjimo į atsargą ėjo kariuomenės gydytojo pareigas, užsitarnavo majoro laipsnį, buvo išvykęs į kelias misijas Afganistane. Kariškiai jį gerbė, nes buvo žmogiškas, nuoširdus, atsakingas. Kariuomenės vyr. kapelionas Remigijus Butkevičius pasakojo, kad į kitus dalinius išėję kareiviai yra sakę: „Aš vien dėl Audriaus sugrįžčiau į Alytų“.
Šeimos gydytoja Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė prisimena, kad su Audriumi susipažino jam pradėjus dirbti Alytaus rajono PSPC centre mobilioje ambulatorijoje. Jis taip pat pavaduodavo Alytaus rajono PSPC ambulatorijų gydytojus kaimuose. „Audrius niekada neatsisakydavo padėti žmonėms. Punktualus, tvarkingas, nuoširdžiai domėdavosi kitų sveikatos problemomis. Jam gydytojo pareiga buvo aukščiau savo norų. Buvo įdomus ir konkretus žmogus. Noriai dalijosi savo praktika, bet niekada nesigėdijo ir pats klausti patarimo. Džiaugiuosi jį pažinusi kaip kolegą ir puikų žmogų“, – tęsia gydytoja J. Overaitytė-Jakubavičienė.
Kariuomenės vyr. kapelionas R. Butkevičius su Audriumi susipažino prieš 25-erius metus. „Audrius buvo pasirengęs padėti, rūpestingas, geranoriškas. Visada palaikėme ryšį. Jis išlaikė gydytojo užsidegimą iki paskutinio savo atodūsio. Labai rūpestingas… Aš laiminau jo santuoką 2001 metais, o dabar, simboliška, kad palydžiu jį ir į paskutinę kelionę…“, – tęsia R. Butkevičius. Laidotuvių dieną, kovo 19 d., sukako 25-eri metai kai vyr. kapelionas R. Butkevičius įšventintas į kunigus. „Šią dieną patarnavau savo bičiuliui kelyje į amžinybę. Jis visus uždirbtus turtus paliko mūsų širdyse“, – atsidūsta kapelionas. Amžino poilsio gydytojas A. Matulevičius atgulė savo tėviškėje Rokančių kaimo kapinėse.
