Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Naujausia apklausa: partijų reitingo viršūnėje išlieka socialdemokratai
Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia rinkėjų palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo naujausia „Delfi“ užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa.
Šių metų kovo 18–28 dienomis atliktas tyrimas rodo, kad kovo mėnesį paramą socialdemokratams išreiškė 12,7 proc. rinkėjų, o vasarį – 12,3 proc.
Antroje reitingų lentelės vietoje – buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), sulaukusi 12,5 proc. respondentų palaikymo. Mėnesiu anksčiau šią politinę jėgą rėmė 11 proc. gyventojų.
Trečioje ir ketvirtoje pozicijose – socialdemokratų partneriai Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“. Palaikymas Sauliaus Skvernelio vadovaujamiems demokratams ir Remigijaus Žemaitaičio „aušriečiams“ pastarąjį mėnesį nežymiai sumažėjo – demokratus rėmė 7,7 proc. (vasarį – 8,7 proc.) apklaustųjų, o „aušriečius – 7,1 proc. (vasarį – 8,9 proc.).
Esmingai nesikeitė ir kitų reitingų lentelėje esančių partijų rezultatai. Aurelijaus Verygos vadovaujami „valstiečiai“ artimiausiuose rinkimuose sulauktų 7 proc. respondentų palaikymo (vasarį – 6,8 proc.).
Šeštoje pozicijoje esančiam Liberalų sąjūdžiui kovo mėnesį palaikymą išreiškė 6,7 proc. apklaustųjų (vasarį – 6,5 proc.).
Praėjusių metų rudenį į Seimą nepatekusiai Laisvės partija artimiausiuose rinkimuose sulauktų 3,6 proc. rinkėjų palaikymo (vasarį – 3 proc.), o Nacionalinis susivienijimas – 2,2 proc. (vasarį – 1,7 proc.).
Tuo metu kitos politinės partijos apklausoje surinko mažiau nei 2 proc. respondentų balsų.
Apklausos duomenimis, artimiausiuose rinkimuose nebalsuotų 10,2 proc. apklaustųjų, nežinančiųjų už ką balsuoti ar neatsakiusiųjų yra apie penktadalį – 21,1 proc.
Kovo mėnesį, palyginti su vasariu, nežymiai padaugėjo apklaustųjų, kurie teigė, kad užimti ministro pirmininko pareigas labiausiai tinkamas dabartinis premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas. Tokios nuomonės kovą laikėsi 14,5 proc. (vasarį – 12,4 proc.).
Rinkdami labiausiai šioms pareigoms tinkantį politiką, 10,8 proc. respondentų įvardijo buvusią premjerę konservatorę Ingridą Šimonytę. Vasarį ją rėmė 10,6 proc. apklaustųjų.
Trečioje vietoje – dabartinis Seimo pirmininkas demokratas Saulius Skvernelis, sulaukęs mažiau rėmėjų. Kovą palaikymą jam pareiškė 6,3 proc. respondentų, kai vasarį parama siekė 7,5 proc.
Ketvirtoji reitingų lentelės vieta skirta R. Žemaitaičiui. Palaikymas šiam politikui nežymiai sumažėjo – nuo 6,6 proc. vasarį iki 5,3 proc. kovą.
Reitingo penketuką užbaigia liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Teigiančių, kad ši politikė labiausiai būtų tinkama užimti premjero postą kovą nurodė 4,1 proc., vasarį – 4,9 proc. respondentų.
Tolesnėse lentelės pozicijose su 3,5 proc. visuomenės palaikymu rikiuojasi L. Kasčiūnas, A. Veryga (3,3 proc.), į Jonavos mero postą grįžęs Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (2,1 proc.) ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis (1,4 proc.).
Vertindami G. Palucko vadovaujamos Vyriausybės veiklą, gyventojai ir toliau daugiausiai išlieka kritiški. Kovą 21,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad Ministrų kabinetą vertina neigiamai, o 32,7 proc. – greičiau neigiamai. Atitinkamai vasarį neigiamai Vyriausybės darbą vertino 21,8 ir 32,7 proc. gyventojų.
Tuo metu teigiamai apie Ministrų kabinetą kovą atsiliepė 4,1 proc. apklaustųjų (vasarį – 3,2 proc.) o greičiau teigiamai – 26,4 proc. respondentų (vasarį – 30,2 proc.).
Dar 15 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų teigė nežinantys, kaip vertinti Vyriausybę, arba į klausimą neatsakė.
Naujienų portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės apklausą šių metų kovo 18–128 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Apklausoje dalyvavo 1 012 gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Siekiama Kūčių tradiciją ir Vilniaus Verbų šventę įtraukti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą
Lietuva UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašui pateikė paraiškas dėl „Kūčių Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje“ bei „Vilniaus verbų“ nominacijų įtraukimo.
„Tiek Vilniaus verbos, tiek Kūčių tradicija yra gyvi, bendruomenes telkiantys ir mūsų kultūrinį identitetą atspindintys reiškiniai. Teikdami šias paraiškas UNESCO siekiame ne tik tarptautinio pripažinimo, bet ir paskatinimo dar aktyviau šį paveldą saugoti ir perduoti ateities kartoms, o Kūčių atveju – ir stiprinti kultūrinius ryšius su mūsų partnerėmis Lenkija ir Ukraina“, – UNESCO pranešime cituojamas kultūros ministras Šarūnas Birutis.
UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašai – tai priemonė, skatinanti tarptautinį tradicinės kultūros vertybių prestižą, žinomumą, kultūrinį turizmą, populiarinimą ir išsaugojimą.
Šiuo metu UNESCO nematerialaus paveldo sąrašuose yra 788 vertybės, puoselėjamos 150-yje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos 4 Lietuvos vertybės: kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės, lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės ir šiaudinių sodų tradicija.
S. Skvernelis neatmeta, kad daugelis gyventojų pasinaudotų galimybe pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos
Suteikus galimybę pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir pasiimti dalį fondų lėšų, daugelis gyventojų tai ir padarytų, mano Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Dėl antros pakopos aš grėsmes matau. Jei bus sprendimas ir galimybė išeiti iš antros pakopos, nesu toks optimistas, kad mūsų žmonės nepasinaudos galimybe atgauti tai, ką sumokėjo. Nes vien diskusijos dėl antros pakopos likimo neprideda jai patikimumo“, – žurnalistams po koalicijos tarybos posėdžio pirmadienį sakė S. Skvernelis.
„Viskas realu. (…) Viskas priklausys nuo to, kokios bus žmonių nuotaikos“, – paklaustas, ar antroji pakopa gali „sugriūti“ atsakė jis.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas mano, kad Lietuvos gyventojai supranta kaupimo antroje pakopoje svarbą, tad didžioji dalis ir toliau laikys lėšas fonduose.
„Kol kas apklausos to tikrai nerodo. Ir tikiuosi, kad Lietuvos visuomenė yra protinga. Ir kai yra tam tikras neapibrėžtumas, nereikia daryti skubotų judesių. Ypač tie, kurie investuoja į vertybinius popierius, supranta tai“, – kalbėjo G. Paluckas.
Pasibaigus antrosios pakopos projektų viešam derinimui šią savaitę ministerija ketina susisteminti iš partnerių gautas pastabas.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, antrosios pensijų pakopos pertvarkos siūlymuose numatyta valstybės subsidijos prie kaupimo nekeisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
Taip pat siūloma atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinant savanorišką kaupimo modelį.
Langą norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti 1,5 metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu paties gyventojo įmokėta suma.
Taikant tokio paties dydžio atskaitymą, kai lieka mažiau kaip 5 metai iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą galėtų atsiimti asmenys, sukaupę nedideles sumas.
Iki pensijos ir neapmokestinant GPM bei kitais mokesčiais būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai žmogus netenka 70–100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos.
Vyriausybės vadovas įvertino SAM siūlymus naikinti priemokas už gydymą: sprendimai pamatuoti ir geri
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlant naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tokios iniciatyvos yra pamatuotos ir gali palengvinti finansinę naštą šalies gyventojams.
„Ministerijos pasiūlymas yra pamatuotas ir labai geras. Šiandien mes matome, kad daug žmonių yra priversti mokėti už tai, už ką yra sumokėję mokesčiais per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Ir iš tikrųjų yra paskaičiuota, kad tos paslaugos ar viešajame, ar privačiame sektoriuje gali būti teikiamos pagal tuos įkainius, kokias sutartis sudaro su Ligonių kasomis. Bet jeigu kažkas nori privačiai teikti paslaugas sveikatos priežiūros sistemoje, tokia galimybė išlieka. Tačiau tuomet nereiktų imti pinigų iš Privalomo sveikatos draudimo fondo“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė G. Paluckas.
„Tie sprendimai, kuriuos teikia Sveikatos apsaugos ministerija, yra pamatuoti ir tikrai geri. Ir jie palengvins finansinę naštą visiems Lietuvos žmonėms“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę SAM pranešė inicijuojanti įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama panaikinti papildomas priemokas už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
Ministrės Marijos Jakubauskienės teigimu, parengti pakeitimai turėtų užtikrinti ne tik tai, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir strateginių šios Vyriausybės tikslų įgyvendinimą.
Anot jos, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų.
Šiuo metu galiojanti Sveikatos sistemos įstatymo nuostata įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
LEA: praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina mažėjo daugiau nei trečdaliu, atpigo nafta, gamtinės dujos ir dyzelinas
Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo vietinė elektros gamyba, o didmeninė elektros energijos kaina, lyginant ankstesne savaite, sumažėjo 35 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Pasigaminome 96 proc. suvartotos elektros. Brent naftos kainos, reaguodamos į JAV muitų politiką ir kitas geopolitines priežastis, per savaitę sumažėjo net 11 proc., o TTF gamtinių dujų – 5,9 proc. Dyzelinas Lietuvoje atpigo 1,4 proc., o benzinas pabrango 1,7 proc. Biokuras pabrango – jo kaina per savaitę kilo 2,8 proc.“, – rašoma pranešime.
Skelbiama, jog didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę ženkliai sumažėjo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje, o nežymiai paaugo – Vokietijoje, Lenkijoje ir Suomijoje.
„Lietuvoje elektros kainos per savaitę nukrito nuo 107,7 Eur/MWh iki 70,2 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 27,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 42,5 Eur/MWh“, – praneša LEA.
Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos sumažėjo 35 proc. – nuo 108,1 Eur/MWh iki 70,6 Eur/MWh. Estijoje elektra atpigo 32 proc. – nuo 95,1 Eur/MWh iki 64,7 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje kainos mažėjo 23 proc. – nuo 60,5 Eur/MWh iki 46,6 Eur/MWh. Tuo metu Lenkijoje elektra pabrango 5 proc. – nuo 87,0 Eur/MWh iki 91,3 Eur/MWh, Vokietijoje 4 proc. – nuo 74,4 Eur/MWh iki 77,3 Eur/MWh. Suomijoje elektros kaina išliko stabiliausia ir padidėjo vos 1 proc. – nuo 29,9 Eur/MWh iki 30,2 Eur/MWh.
Pažymima, jog praėjusią savaitę Lietuva pasigamino 96 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bendra elektros gamyba šalyje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 4,5 proc. ir siekė 217,7 GWh.
LEA duomenimis, daugiausia elektros energijos vėjuotą savaitę pagamino vėjo elektrinės. Jos sugeneravo 94,6 GWh elektros energijos – 3,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 91,5 GWh, ir 3,5 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 91,4 GWh energijos.
Šiluminės elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 55,9 GWh, arba 16,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 48,1 GWh, bei virš 4 kartų daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 13,1 GWh elektros energijos.
Saulės elektrinės per savaitę pagamino 40,8 GWh – tai 1,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 41,3 GWh, ir 30,9 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 31,1 GWh.
Hidroelektrinės per savaitę pagamino 13,1 GWh – tai 5,9 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 14,0 GWh, ir 37,9 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 21,2 GWh.
Pasak agentūros, 2025 m. balandžio 7–13 d. Lietuvoje elektros energijos vartojimas, palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 8,9 proc. – iki 225,8 GWh.
Skelbiama, jog gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške balandžio 7–11 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 5,9 proc. – iki 38,4 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis buvo 26,9 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 45,4 Eur/MWh.
Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–3 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 31–35 Eur/MWh ribose.
LEA duomenimis, Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 33,5 proc., prieš savaitę buvo 36,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 45,7 proc.
Skaičiuojama, kad dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 35,1 proc. Praėjusią savaitę jis siekė 34,8 proc., o prieš metus saugyklų užpildymas siekė 61,5 proc.
Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę dėl vykdytos SGD terminalo metinės priežiūros per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 85,2 GWh gamtinių dujų, ankstesnę savaitę – 394,5 GWh. Į Latviją buvo išsiųsta 20,7 GWh gamtinių dujų, ankstesnę savaitę – 118,0 GWh, iš Latvijos buvo gauta 217,4 GWh, ankstesnę savaitę gamtinių dujų nebuvo gauta.
Skelbiama, jog Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,09 GWh dujų, ankstesnę savaitę – 2,42 GWh.
Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas dėl atvėsusių orų ir padidėjusios šiluminių elektrinių, naudojančių gamtines dujas, generacijos 2025 m. balandžio 7–11 d., palyginti su kovo 31 d. – balandžio 4 d., padidėjo 25 proc., suvartota 297,8 GWh gamtinių dujų, ankstesnę savaitę – 238,2 GWh, skelbia agentūra.
Minėtu laikotarpiu vidutinė Brent naftos kaina siekė 64,1 USD/bbl – tai 10,97 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 72,0 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 90,1 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 86,8 Eur/MWh.
„Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1 USD/bbl mažesnės, o vėlesniu laikotarpiu bus tokios, kaip buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti 63–65 USD/bbl lygyje“, – rašoma pranešime.
Pasak LEA, nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos Lenkijoje ir Vokietijoje atitinkamai sumažėjo 2,7 proc. ir 0,7 proc., Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje padidėjo 1,7–3,9 proc. Dyzelino vidutinės kainos Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,7–2,9 proc., Estijoje ir Latvijoje atitinkamai padidėjo 1,2 proc. ir 5,1 proc.
Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sumažėjo ir sudaro 0,054 Eur/l. Lyginant su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 11,5 proc., o dyzelino – 2,4 proc. mažesnė.
Skelbiama, jog 2024–2025 m. šildymo sezono pabaigoje biokuro kainos išliko žemiau 17 Eur/MWh lygio. Praėjusią savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 2,8 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 16,78 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 16,33 Eur/MWh.
I. Ruginienė įvertino siūlymą keisti nedarbingumo tvarką: svarstytina, tačiau turi apsispręsti darbdaviai
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) svarstant keisti nedarbingumo pažymos išdavimo tvarką ir numatyti, kad pirmąsias dvi ligos dienas darbuotojui nereikėtų gydytojo išrašo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikina – toks siūlymas yra svarstytinas. Visgi, pasak jos, tam dar reikia nemažai diskusijų.
„Pasiūlymas yra svarstytinas. Tačiau jį yra būtina aptarti ir su verslo organizacijomis, nes būtent darbdavys apmoka pirmąsias dvi nedarbingumo dienas. Skatinu dialogo principu kalbėti apie šį klausimą, kad sprendimas būtų abipusis“, – Eltai šią savaitę teigė I. Ruginienė.
„Kalbame tik apie tuos atvejus, kai žmogui pakanka iki dviejų dienų atsigauti. Jeigu žmogus atleidimą nuo darbo norėtų gauti ilgiau nei dviem dienoms, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir tikrintis sveikatą. (…) „Sodra“ šiuo metu įsijungia nuo trečios dienos. Taip ir liktų. Kalbame tik apie tai, ar dėl tų dviejų dienų reikia apsilankyti gydymo įstaigoje, ar pakanka tik fiksuoti sutarimą su darbdaviu“, – aiškino ji.
Ministrės teigimu, tvariausias sprendimas galėtų būti kolektyvinės sutartys.
„Tokių sveikatai skirtų dienų, kai žmogus tiesiog gali paskambinti darbdaviui ir pasakyti, kad blogai jaučiasi, turime įteisintų kolektyvinėse sutartyse. Tai gerieji pavyzdžiai, rodantys pasitikėjimą abiejose šalyse“, – sakė I. Ruginienė.
„Dėl to, ar (Sveikatos apsaugos ministerijos – ELTA) siūlymas yra priimtinas, turi apsispręsti tiek Vyriausybė, tiek privataus sektoriaus darbdaviai. (…) Tikslus algoritmas turėtų ateiti po diskusijų – reikėtų peržiūrėti visą sistemą, įdėti saugiklius“, – pažymėjo ji.
Šią savaitę sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė užsiminė, kad pirmąsias dvi ligos dienas žmogus į darbą galėtų neatvykti be gydytojo išrašo – anot jos, toks pasitikėjimo principas sumažintų administracinę naštą medikams.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, susirgusiam darbuotojui pirmiausia yra būtina kreiptis į gydytoją. Pastarasis, pripažinęs pacientą nedarbingu, išduoda pažymėjimą, pateisinantį neatvykimą į darbą dėl ligos.
ŽŪM: kai kurie ūkininkai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą
Melioracijos griovių bei melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus tvarkantys ūkininkai galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
,,Tokia parama bus teikiama pirmą kartą. Jos gavimo tvarka numatyta naujos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonės ,,Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ įgyvendinimo taisyklėse“, – rašoma ministerijos pranešime.
Paramos galės kreiptis ūkininkai, partnerystės sutarties pagrindu veikiančios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, fizinių ir juridinių asmenų grupės bei savivaldybės.
Pasak ministerijos, už griovio šlaito sutvarkymą numatomos dvi išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.
„Paramai tinkamas plotas turi patekti į Paraiškų priėmimo informacinės sistemos elektroninio žemėlapio sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, – pažymi ministerija.
Į šį plotą patenka melioracijos griovių ir melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitai bei 3 metrų pločio juosta virš griovio šlaito viršutinės briaunos, kur nustatyta invazinių rūšių augalų paplitimas, taip pat 50 metrų ilgio juosta į abi puses nuo nustatytos invazinių rūšių augalų paplitimo teritorijos išilgai griovio bei atitinkamai 3 metrų pločio juosta nuo griovio šlaito viršutinės briaunos.
Akcentuojama, jog bendras paramai tinkamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha. Jį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai.
Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą
Šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigia, kad Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo.
„Atstatyti normalius diplomatinius santykius būtų siekiamybė. Ar mes dėl to turime nusižengti savo principams ir savo vertybėms? Na, ne. Tačiau diskusija turi vykti. Tai nėra mūsų priešas, tai yra kita valstybė, su kuria mes turime nesutarimų – santykius reikia vienaip ar kitaip normalizuoti. Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių atnaujinimą ar pastatymą į tą situaciją, kuri buvo prieš kelerius metus: kad mes turėtume ambasadorius ir vykdytume diplomatines diskusijas“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė M. Česnulevičius.
„Diskusijos vyksta, bet konkretaus plano, kas ir kada bus padaryta, šiuo metu negaliu pristatyti“, – paklaustas, ar jau vyksta santykių normalizavimo procesai, akcentavo jis.
Pasak M. Česnulevičiaus, vertinant grėsmes, Kinija nekelia Lietuvai tokio pat lygio rizikos kaip Rusija ar Baltarusija.
„Tas grėsmes reikia įvertinti pagal jų pobūdį ir pagal jų apimtis. Jeigu mes kalbėtume, kad grėsmę kelia Rusija, Baltarusija, Kinija – Rusija šiuo metu būtų apibrėžiama kaip priešas. Kinija – kaip priešininkas, konkurentas. Skiriasi mūsų požiūris į žmones, į žmonių laisvę, yra daug nesutapimų. Egzistencinės grėsmės Kinija mums nekelia. Šiuo atveju į tą pačią lentyną nededame Kinijos ir Rusijos su Baltarusija. Tai du skirtingi grėsmių pobūdžiai“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių konteksto. Nors, politiko nuomone, galima diskutuoti, kaip aktyviai reikėtų palaikyti dvišalius ryšius su Kinija, ministras pirmininkas leidžia suprasti, jog neturėti normalaus diplomatinio kontakto nėra gerai.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Druskininkų meras R. Malinauskas nuteistas, jam skirta 60 tūkst. eurų bauda, tarybos narys A. Kadziauskas irgi pripažintas kaltu
Kauno apygardos teismas ketvirtadienį baudžiamojoje byloje dėl galimos korupcijos teisinėje sistemoje nuosprendžiu kaltu pripažino Druskininkų merą Ričardą Malinauską, jam skirta 60 tūkst. eurų bauda. Savivaldybės vadovas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.
Šis nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
R. Malinauskas į nuosprendžio paskelbimą Kaune neatvyko. Nuteistajam taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
„Iš Ričardo Malinausko išieškoti valstybės naudai (…) tai yra 30 tūkst. eurų“, – sakė teisėja Danutė Giačaitė.
Teismas paskelbė kaltais pripažįstantis ir kitus kaltinamuosius – tarp jų ir buvusį Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Konstantiną Guriną, jam skirta galutinė 14,5 tūkst. bauda. Iš jo bus konfiskuota dalis paimto kyšio – 7 tūkst. eurų.
Druskininkų tarybos narys Aivaras Kadziauskas taip pat pripažintas kaltu, jam skirta 42,6 tūkst. eurų bauda.
Teismas paskelbė, kad anksčiau antstolio padėjėju dirbęs vilnietis Arūnas Blažaitis nuteisiamas trejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme ir 18,5 tūkst. Eur bauda. Iš jo bus konfiskuota 3 tūkst. eurų. Vyras nuteistas Vijūnėlės dvaro epizode.
Kauno apygardos teisme A. Blažaitis anksčiau prisipažino 2018 metų rudenį iš Druskininkų mero R. Malinausko patarėju dirbusio A. Kadziausko paėmęs pinigus, tačiau teigė ne tik nežinojęs jų sumos, bet ir iš viso nesupratęs, kad jam buvo perduoti pinigai. Tuomet antstolės padėjėju dirbęs A. Blažaitis tikino tai padaręs savo senos pažįstamos verslininkės Oksanos Sakalauskienės nurodymu.
O. Sakalauskienė taip pat sulaukė nuosprendžio šioje byloje – jai teismas skyrė realią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir skyrė dar 17,5 tūkst. eurų baudą. Moteris kol kas yra laisvėje, jai skirtas 30 tūkst. eurų piniginis užstatas. Valstybės naudai iš moters bus konfiskuota 11 tūkst. eurų. Jos sutuoktiniui Ernestui Sakalauskui skirta 51,6 tūkst. eurų bauda.
Kaltinimai Druskininkų merui R. Malinauskui ir kai kuriems teisėjams susiję su Vijūnėlės dvaro byla.
Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 metų vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą Vijūnėlės dvaro pavadinimu.
R. Malinauskas kaltinamas davęs 60 tūkst. eurų kyšį, kad šis dvaras nebūtų nugriautas. Meras kaltinamas per tarpininkus davęs kyšį, kad civilinėje byloje dėl minėto pastato būtų priimti palankūs sprendimai ir jis nebūtų nugriautas. Meras savo kaltės nepripažįsta.
Nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra sakęs, kad Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.
„Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui“, – sakė nuosprendį paskelbusi teisėja teisėja D. Giačaitė.
Pasak jos, objektyviai įrodyti visi nusikalstami veiksmai.
Teisėja paskelbė, kad R. Malinauskas turėjo tiesioginį suinteresuotumą išsaugoti pastatą.
„Jis pastatą statė savo lėšomis, byloje nustatyta, kad po to, kai buvo priimti teismų sprendimai, kai įsiteisėjo dėl nugriovimo, buvo priimti teismų sprendimai, Sakalauskienė pasiūlė keisti pastato paskirtį, 2018 metais buvo sprendimai teismuose, jie atmesti. Po to, kai surašytas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui, prasidėjo – Sakalauskienė ėmė ieškoti priežasčių, kreipėsi į Galatiltį, šis supažindino su Zagrecku. Sakalauskienė veikė su Blažaičiu, 60 tūkst. eurų buvo perduoti – Malinauskas perdavė Kadziauskui“, – sakė teisėja, pažymėjusi, kad buvo nustatytas pinigų judėjimas, aplinkybės įrodytos užfiksuotais pokalbiais.
Vilniuje dirbęs advokato padėjėjas Egidijus Galatiltis kaltinamas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D. Zagrecką siekęs papirkti teisėją Henrichą Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus.
Bylos duomenimis, iš R. Malinausko per A. Kadziauską jis gavo 60 tūkst. eurų. Pusę šios sumos pasidalijo tarpininkai, o 30 tūkst. eurų tuometis advokatas Drąsutis Zagreckas perdavęs H. Jaglinskiui.
H. Jaglinskiui skirta galutinė 47 tūkst. eurų bauda.
Buvęs advokatas D. Zagreckas teisėsaugai padėjo atskleisti korupcinius nusikaltimus, jis yra saugomas valstybės.
E. Galatiltis pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, jam skirta galutinė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Jam taip pat skirta bauda, valstybės naudai konfiskuota 500 eurų.
Prokuratūra taiko laikiną nuosavybės teisių apribojimą mero sklypams, tai daroma siekiant užtikrinti, kad būtų išieškoti pinigai, jeigu teismas priimtų sprendimą dėl pinigų išieškojimo. Anksčiau laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo taikomas ir mero namui, vėliau šis apribojimas buvo panaikintas.
Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų, kyšiai buvo mokami grynaisiais pinigais.
Kaltinimų sulaukė ir į kaltinamųjų suolą sėdo net tik Druskininkų meras R. Malinauskas, bet ir jo buvęs padėjėjas, dabar tarybos narys A. Kadziauskas, taip pat buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, nuo 2019 m. laikinai nušalintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, buvęs Aukščiausiojo Teismo padėjėjas, buvusios šio teismo teisėjos sūnus Airingas Kartanas.
Buvęs teisėjas E. Laužikas nubaustas 10,4 tūkst. eurų bauda, iš jo valstybės naudai bus konfiskuota 10 tūkst. eurų. A. Kartanui skirta 6,9 tūkst. eurų bauda.
Eksteisėjui R. Rainiui pripažintas kaltu dėl dviejų kyšininkavimo veikų, jam skirta 15,9 tūkst. eurų bauda. Iš jo valstybės naudai bus konfiskuota 6 tūkst. eurų.
Vasilijui Menkovui paskirta bauda 16,9 tūkst. eurų bauda.
Tuo metu teisėjas V. Kažys buvo visiškai išteisintas. Jis išteisintas todėl, kad prokuratūra kaltinimus šiam teisėjui grindė vien tik, teismo vertinimu, D. Zagrecko parodymais.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
