Ilgainiui seni daugiabučiai susiduria su vis rimtesniais konstrukciniais ir inžineriniais defektais. Jie ne tik blogina gyvenimo kokybę ir kelia pavojų gyventojų saugumui, bet ir didina pastato priežiūros bei atnaujinimo išlaidas. Anot ekspertų, efektyviausias būdas šių padarinių išvengti – laiku atlikta kompleksinė renovacija.
Pasak Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio, stambiaplokščiuose pastatuose dažnos nesandarios siūlės tarp plokščių, drėgmės paveiktos sienos bei sunkiai pasiekiamos ir pažeistos konstrukcinės jungtys.
„Mūriniuose daugiabučiuose dažnai pastebimi plyšiai sienose, aptrupėjęs ar išsisluoksniavęs mūras – ypač tais atvejais, kai naudotos dekoratyvinės plytos. Taip pat neretai pažeistos balkonų plokštės, o viršutiniai aukštai smarkiai paveikti šalčio, vėjo ir drėgmės“, – pasakoja doc. dr. A. Šneideris.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius akcentuoja ir inžinerinių sistemų būklę – pasenusios šildymo, vandentiekio, nuotekų, ventiliacijos sistemos bei neefektyvi elektros instaliacija tampa ne tik diskomforto, bet ir saugumo problema.
Atidėliojimas didina remonto apimtis ir kainą
Pasak APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus eksperto, kuo ilgiau delsiama pašalinti defektus, tuo labiau išauga remonto apimtis ir kaina, siaurėja renovacijos galimybės, nes kai kurios konstrukcijos tampa nebeatstatomos ir jas tenka griauti. Be to, prasta techninė būklė tiesiogiai mažina būsto rinkos kainą.
„Konstrukciniai pažeidimai silpnina pastato stabilumą ir ilgainiui gali sukelti avarines situacijas. Drėgmės ir deguonies veikiama armatūra rūdija ir netenka laikomosios galios. Trupantis fasadas, byrantys betono fragmentai ar atšokęs tinkas kelia tiesioginį pavojų gyventojams, o neprižiūrėti balkonai ir perdangos gali tapti avarinės būklės bei visiškai netinkami naudoti“, – teigia R. Marcinkevičius.
Defektai daro įtaką ir pastato energiniam efektyvumui. Nesandarūs stogai, siūlės ar sienos šilumos nuostolius didina iki 20–40 proc. Be to, prastas mikroklimatas, drėgmė bei pelėsis blogina gyvenimo sąlygas ir gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Renovacija užtikrina pastato ilgaamžiškumą
APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas pažymi, kad renovacijos metu daugumą defektų galima pašalinti ar stabilizuoti. Nors ne visuomet įmanoma sugrąžinti pirminį pastato tvirtumą, modernizuotas daugiabutis gali tapti net patvaresnis, efektyvesnis ir patogesnis nei buvo pradiniame statybos etape.
Ilgaamžiškumui užtikrinti svarbios kelios sritys: atnaujinta šilumos izoliacija, modernizuotos inžinerinės sistemos, sutvirtintos konstrukcijos. Visa tai leidžia prailginti pastato gyvavimo trukmę 25–40 metų ar net ilgiau – priklausomai nuo sprendinių kokybės ir darbų apimties.
Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.
Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
