Siekiant apsaugoti Pietų Lietuvos regiono žmones ir gyvūnus nuo kraujasiurbių mašalų, itin agresyviai puolančių birželio pradžioje, į Nemuną išpilta pirmoji dozė biologinio preparato „VectoBac 12AS“.
Šis pavasaris jau dešimtasis, kai nepertraukiamai kiekvienais metais naikinami kraujasiurbiai mašalai. Gegužės 20 dieną į Nemuną ties Varviškės kaimu prie Lietuvos-Baltarusijos sienos buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti.
Mokslininkų nustatyta, jog efektyviausiai kraujasiurbių mašalų populiacija naikinama, kai preparatas išpilamas su pertrauka per du kartus. Atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro mokslininkų, vykdžiusių stebėjimus nuo ankstyvo pavasario, rekomendacijas preparato išpylimui pasirinktas maksimaliai veiksmingas laikas, kai mašalai yra lervos stadijoje, bet visi išsiritę iš kiaušinių.
„Šiais metais mašalai, Dzūkijos gyventojų vadinami „moškėmis“, pradėti naikinti vėliau nei pernai ar užpernai, nes pavasaris buvo šaltas ir jie vystėsi lėčiau. Lervų gausumas Nemune kiek mažesnis nei praėjusį pavasarį. Pirmo išpylimo efektyvumas buvo labai geras – 99,7 proc., tai sietina su sumažėjusiu vandens lygiu Nemune.
Tačiau bus būtinas ir antras išpylimas, nes Baltarusija nieko nedaro, kad išspręstų ar bent sumažintų šią problemą“, – „Dainavos žodžiui“ pasakojo Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė.
Anot R. Bernotienės, jau pasiekta tokia kraujasiurbių mašalų naikinimo riba, kai jų nėra labai daug, bet visiškai išnaikinti negalime, nes jų lervų upe vis atplaukia iš Baltarusijos. Be to, esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms, kai labai karšta ir vėjas pučia nuo Baltarusijos pusės, kokiame nors kaime, esančiame apie 40 kilometrų atstumu nuo Nemuno, bet šalia Baltarusijos sienos, pasirodo mašalai.
„Juos vėjas gana greitai nupučia, tačiau kelias dienas tose vietovėse būna problema, kurią nežinome, kaip išspręsti be kaimyninės valstybės prisidėjimo prie kraujasiurbių mašalų naikinimo“, – pabrėžė mokslininkė.
Šiemet planuojama išpilti 6,5 tūkst. litrų preparato. Antrą kartą biologinis preparatas bus pilamas atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas – atlikus tyrimus ir išanalizavus kraujasiurbių mašalų populiacijos rodiklius.
„VectoBac 12AS“ biologiniame preparate esančios natūralios bakterijos yra saugios – jos nekenkia žuvims, moliuskams, kitiems gyvūnams ar vabzdžiams. „VectoBac 12AS“ naikina tik tam tikrus vabzdžius – šiuo atveju upinių mašalų lervas.
„Už tai, kad ši kova šiemet nenutrūko, turime padėkoti dabartinei Aplinkos ministerijos vadovybei, operatyviai suradusiai tam lėšų. Buvusioji valdžia, planuodama šių metų biudžetą, jas buvo „pamiršusi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Upinių mašalų naikinimo projektui šiemet skirta kiek daugiau kaip 100 tūkst. eurų: valstybės dotacija 70 tūkst. eurų, likusias lėšas lygiomis dalimis, po kiek daugiau kaip 8 tūkst. eurų, skyrė penkios Pietų Lietuvos savivaldybės: Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei Alytaus rajono.
