Senuose daugiabučiuose vis dažnėjančios avarinės situacijos gyventojams kainuoja ne tik laiką ir energiją, bet ir sukelia reikšmingų finansinių išlaidų. Net 74 proc. su tokiais įvykiais pastaraisiais metais susidūrusių butų savininkų jų likvidavimui išleido nuo 50 iki 300 eurų, o daliai teko sumokėti 500 eurų ir daugiau.
Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atliktas Lietuvos renovuotinų, 1993 m. ir seniau pastatytų daugiabučių, gyventojų nuomonės tyrimas, kuriame dalyvavo 1 tūkst. respondentų.
Tyrimo duomenimis, 17 proc. gyventojų išleido iki 50 Eur, 25 proc. – 51–100 Eur, 20 proc. – 101–300 Eur, o dar 6 proc. patyrė 301–500 Eur ar didesnes išlaidas. 8 proc. apklaustųjų teigė, kad avarinės situacijos jiems sukėlė rimtų finansinių sunkumų.
Akivaizdu, kad su avariniais įvykiais susijusios išlaidos ateityje tik didės, nes daugiabučių techninė būklė nuolat prastėja. Gyventojai savo namo būklę vertina vidutiniškai – 6,1 balo iš 10, o dauguma mano, kad be renovacijos per artimiausius dešimt metų ji šiek tiek arba reikšmingai suprastės. Tyrimas taip pat parodė, kad 21 proc. apklaustųjų daugiabutis buvo remontuotas per pastaruosius penkerius metus, o 20 proc. nurodė, kad namas apskritai nebuvo atnaujintas.
Ilgalaikis sprendimas – renovacija
Per pastaruosius dvylika mėnesių net 31 proc. apklaustųjų savo bute ar laiptinėje susidūrė su avariniu įvykiu. Gyventojų taip pat buvo klausiama, kaip dažnai tokios situacijos kartojosi. Paaiškėjo, kad daugeliui jos nebuvo vienkartinės: 36 proc. nurodė avariją patyrę vieną kartą, 57 proc. – 2–3 kartus, 6 proc. – 4–5 kartus, o 1 proc. gyventojų su avarinėmis situacijomis susidūrė daugiau nei penkis kartus per metus.
Dažniausiai avarijas sukėlė vandentiekio ir kanalizacijos sistemos gedimai (53 proc.), stogo ar sienų pratekėjimai (20 proc.), elektros tinklų sutrikimai (19 proc.) bei šildymo sistemos gedimai (11 proc.).
Gyventojams daug nepatogumų sukėlė ir su pastato būkle susijusios problemos: kanalizacijos ir vamzdynų nusidėvėjimas (17 proc.), nepakankama šilumos izoliacija ar šaltis bute (12 proc.). Be to, dažnai minėti nesandarūs stogai, avarinės būklės balkonai, netinkamas vėdinimas, triukšmas, drėgmė, pelėsis, liftų gedimai ir byrantis fasadas.
„Visos šios gyventojų įvardytos problemos – prakiūrantys vamzdynai, nesandarus stogas ar kiti pasikartojantys gedimai – gali būti išspręstos ne trumpalaikiais pataisymais, o kompleksiškai atnaujinus visą namą. Renovacija leidžia prailginti pastato gyvavimo ciklą ir išvengti nuolatinių investicijų į kasmet ar net kas kelis mėnesius pasitaikančių avarijų padarinių šalinimą“, – pažymi APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Pasak jos, tyrimas parodė, kad žmonės vis geriau suvokia būtinybę neatidėliojant atnaujinti senus, susidėvėjusius pastatus: dviejų trečdalių (69 proc.) apklaustųjų nuomone, daugiabučio renovacija sumažintų tokių avarinių įvykių tikimybę. Be to, trečdalis gyventojų sutiktų dalyvauti daugiabučio renovacijoje net tuo atveju, jei valstybės parama nebūtų teikiama, o jei parama siektų bent 20 proc., renovacijai pritartų 60 proc.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
