Dažnai esu linkęs pakalbinti tuos žmones, kurie traukia ne įspūdingais pasiekimais ar titulais, o savo kasdiene energija, gyvybingumu ir nuoširdžiu noru gyventi gražiau. Būtent tokia yra 62 metų alytiškė Donata (Vaitkevičiūtė) Žarnauskienė iš Ulonų gatvės. Ji stengiasi nepraleisti nė vieno kultūros renginio, ypač mėgsta Alytaus miesto ir rajono šokių vakarus, kuriuose skamba gyva liaudiška muzika ir galima linksmai pabendrauti.
Moteris visada pasitempusi, pasipuošusi, neretai eksperimentuojanti plaukų spalvomis. Žvelgiant į ją, net sunku patikėti, kad jai jau per šešiasdešimt. Pati Donata šypsodamasi sako, jog tai girdi gana dažnai:
„Ne dvidešimt jau, bet ir ne tiek, kiek pase. O jaunatviškai atrodyti nereikia didelių pastangų – viskas pavyksta kažkaip savaime. Čia daugiau mano šaknys, genai.“
Anot pašnekovės, iš mamos pusės giminėje visi buvo ilgaamžiai ir jaunai atrodė – be raukšlių, be nutukimo. Ji pateikia ir linksmą pavyzdį: „Mano 85 metų dėdės, Vilniuje važiuojančio troleibusu, kontrolieriai kaskart prašydavo parodyti pensininko pažymėjimą – galvodavo, kad jis meluoja ir jam dar nepriklauso lengvatos.“
Donata pasakoja, kad jos giminaičiai iki garbaus amžiaus išlikdavo liekni ir jaunatviški, nors daugelį jų giliame amžiuje galiausiai pakirto sunkios ligos. „Ne fiziniai darbai čia kalti ar nuopelnai, o genai“, – įsitikinusi moteris.
Vis dėlto Donata neslepia, kad gulėti ir nieko neveikti jai tiesiog nesuprantama. Ji visada judesyje, visada veikloje. Užaugino tris vaikus, kurie jau gyvena savarankiškai, tačiau energijos ir planų jai netrūksta.
„Negalima apkerpėti. Kol akys mato, kol rankos juda, norų ir sumanymų yra – tik pirmyn. Mažiau skųskitės, mažiau rašykite piktus komentarus apie kitus, o daugiau krutėkite. Taip bus daugiau naudos ir sau, ir aplinkiniams. O jei jau nieko nedarote – bent netrukdykite kitiems“, – atvirai kalba alytiškė.
Donata taip pat užsimena, kad jos pusseserė – Raisa Šarkienė, išgarsėjusi vadinamosiomis Radžio „gaudynėmis“, taip pat kaip ir ji yra ekstravagantiška ir pasiutusi. Tiesa, pati Donata sako labiau mėgstanti santūresnį stilių: blizgučiai – ne jai, kur kas labiau patinka natūralūs papuošalai.
Pašnekovė gimė Punios seniūnijoje, vidurinę mokyklą baigė Alytaus Piliakalnio mokykloje, vėliau Vilniaus prekybos technikume įgijo maisto prekių kontrolierės-kasininkės specialybę. Tačiau gyvenimas, keičiantis santvarkoms ir aplinkybėms, vertė prisitaikyti – dirbo siuvyklose, parduotuvėse, gamyklose, duonos kombinate Vilniuje, rinko ir supirkinėjo grybus bei uogas.
„Kai visur teko sunkiai dirbti, labai gerai suprantu kitus. Žinau, kad kas gera, ilgai netrunka. Visada reikia būti pasiruošus netikėtumams“, – filosofiškai dalijasi Donata.
Ji prisipažįsta, kad kiekvieniems metams turi aiškų planą – ką reikėtų susitvarkyti, pasiremontuoti ar įsigyti. Kukliai, be pertekliaus, bet kryptingai. Dėl to yra važiavusi uždarbiauti ir į užsienį, tačiau pastaruoju metu apsistojo ties miško sodinimo darbais Lietuvoje.
Nors šis darbas reikalauja išties geležinės sveikatos – sodinama dažniausiai Suvalkijos raistuose ir pelkėse – Donatai tai netrukdo. Grynas oras, nuolat besikeičianti aplinka, padorus užmokestis ir galimybė kasdien grįžti į savo namus jai atrodo daug vertingiau nei svetimos šalies dangus.
Moteris gyvena 1900 metų statybos sename caro laikų mūriniame name. Butas įspūdingo dydžio – erdvus tiek pločiu, tiek aukščiu: 3,15 metro aukščio lubos, metro storio sienos. „Tokios karališkos vietos tikrai nesinori keisti“, – šypteli Donata.
D. Žarnauskienė sau ir visiems linki stiprios sveikatos, daugiau turiningo gyvenimo, dažniau ieškoti savo problemų sprendimų, o ne dalinti nereikalingus patarimus aplinkiniams. Ji ragina keliauti ne tik po platųjį pasaulį, bet ir po savo kraštą, dažniau šokti, dainuoti ir džiaugtis tuo, kas šalia.
„Tik taip ilgai jauna išliks ir širdis, ir išvaizda“, – įsitikinusi alytiškė Donata Žarnauskienė.
