Laikai, kai Žiburio gatvėje, Alytuje, esančio daugiabučio butuose buvo šalta, jautėsi skersvėjis, sienos drėko, o pastato išvaizda neatitiko šiandieninių poreikių, jau praeityje. Modernizacijos metu atnaujinus inžinerines sistemas, vamzdynus ir fasadą, gyventojai šiandien gali džiaugtis komfortu, estetiška ir jaukia aplinka bei energetiniu savarankiškumu, leidžiančiu patiems valdyti savo šildymo išlaidas.
Pasak daugiabučio gyventojų bendrijos pirmininko Martyno Kašelionio, pagrindinės priežastys, paskatinusios gyventojus ryžtis renovacijai, buvo didelės šildymo sąskaitos ir prasta gyvenimo kokybė.
„Per susirinkimą nutarėme pakeisti ne tik pastato fasadą ir stogą, bet ir visus vamzdynus, visiškai atnaujinti šildymo sistemą, taip pat pasirinkti sprendimus, kurie būtų tvarūs, patikimi ir ekonomiškai naudingi. Norėjome pagerinti gyvenimo komfortą, užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ir padidinti jo vertę ateityje“, – dalijasi M. Kašelionis.
Pasirinko ambicingą šildymo sprendimą
Modernizacijos metu pastatas buvo iš esmės atnaujintas: apšiltintas stogas, sienos ir cokolis, įrengta nauja stogo danga, sutvarkytos vėdinimo bei karšto vandens sistemos, pakeisti ir izoliuoti vamzdynai. Taip pat įrengta nauja šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema – pasirinktas geoterminis gruntas–vanduo sprendimas kartu su oras–vanduo šilumos siurbliu. Gyventojų patogumui įdiegti termostatiniai ventiliai ir individualios šilumos apskaitos dalikliai. Be to, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, daugumoje butų pakeisti langai ir atnaujinta nuotekų sistema.
„Geoterminė bei oras–vanduo sistemos gali veikti kartu arba atskirai, todėl namas nėra priklausomas nuo vieno šilumos šaltinio. Vasaros metu karštą vandenį pigiau ruošti naudojant oras–vanduo sistemą, o žiemą didesnę apkrovą gali perimti geoterminis šildymas. Galutinis rezultatas pateisino lūkesčius – sistema veikia stabiliai, leidžia optimizuoti sąnaudas ir prisideda prie pastato tvarumo“, – pasakoja M. Kašelionis.
Butus lengviau išnuomoti ar parduoti
Šio renovacijos projekto administratorė Jurgita Sabaitienė džiaugiasi, kad namo modernizacija leido gerokai sumažinti šilumos energijos suvartojimą ir gyventojų išlaidas.
„Vidutiniškai šildymo išlaidos po renovacijos sumažėjo apie 40–60 proc. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėjo nuo 69,44 iki 24,13 tonų CO₂ per metus, o pastato energinė klasė pakilo iš F į B“, – sako J. Sabaitienė.
Modernizacija pagerino ir santykius tarp kaimynų – jie dažniau bendrauja, susitinka kieme, labiau rūpinasi savo aplinka. Pastebimai išaugo ir butų vertė: renovuoto namo būstai tapo patrauklesni rinkoje, juos lengviau išnuomoti ar parduoti.
Susipažinti su visoje Lietuvoje įgyvendintais renovacijos projektais jau šiandien galite Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) „Facebook“ paskyroje. Balsavimas vyks balandžio 13–17 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 20 d. Atiduodant savo balsą APVA ragina tai daryti atsakingai ir įvertinti ne tik daugiabučio estetinį vaizdą ar skaičius, bet ir bendrą pokytį – komfortą, bendruomeniškumą, tvarumą bei ilgalaikę vertę.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
