Sausį daugelyje miestų centralizuotai tiekiamos šilumos tarifas augo apie 4 proc., o panaikinus PVM lengvatą, galutinė kaina gyventojams padidėjo apie 15 proc. Dėl išaugusio šilumos vartojimo šalčių metu sausio sąskaitos buvo vienos didžiausių šį sezoną.
Svarbiausias veiksnys – namo būklė
Sausio mėnesį Alytuje šilumos kaina su PVM siekė beveik 10 ct/kWh (padidėjo 8,7 proc. lyginant su gruodžiu). Kadangi vyravo itin šalti orai, kai kurių butų savininkams už šildymą teko mokėti ir dvigubai didesnes sumas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius pažymi, kad galutinė sąskaita priklauso ir nuo konkretaus pastato energinių savybių. Anot jo, daugiausia šilumos sunaudoja seni, nesandarūs daugiabučiai neapšiltintomis sienomis ir prastos kokybės langais, nuostolius dar labiau didina išbalansuota šildymo sistema.
„Šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiame mieste lemia tik šilumos suvartojimas – modernizavus pastatą jį galima sumažinti net perpus. Kadangi pastatai labai skirtingi, šilumos suvartojimas tame pačiame mieste, tą patį mėnesį kiekviename pastate labai skiriasi. Kita vertus, šilumos kaina, nustatoma kiekvieną mėnesį miesto vartotojams, yra visiems vienoda. Jeigu butui priskirtas šilumos kiekis yra didesnis nei miesto vidurkis, tai aiškus signalas, kad pastatas yra šilumos švaistūnas ir jam reikalinga renovacija“, – sako V. Lukoševičius.
Sutaupyti padeda ir atsinaujinantys ištekliai
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad verta rinktis kelias energinio efektyvumo didinimo priemones vienu metu: pradėti kompleksinę renovaciją, kuri pirmiausia mažina daugiabučio energijos poreikį ir diegti atsinaujinančius šaltinius, kurie leidžia dalį reikalingos energijos pasigaminti vietoje.
„Vien pastato atnaujinimas dažniausiai užtikrina bent 40 proc. mažesnį šilumos suvartojimą, o nemažai atvejų šis rodiklis siekia ir 50 proc. ar daugiau. Tai reiškia, kad sąskaitos už šildymą gali sumažėti beveik perpus“, – sako M. Nagevičius.
Anot jo, papildomas taupymo efektas pasiekiamas įrengus saulės elektrines, kurios leidžia sumažinti išlaidas elektrai – apšvietimui, liftams, bendrosioms reikmėms ar vartojimui butuose. Investicijos į tokius sprendimus šiandien atsiperka per kelerius metus, o dalį jų dar padengia valstybės parama.
Susidomėjimas renovacija išauga žiemą
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovė Gintarė Burbienė teigia, kad kaip ir kasmet, gyventojai aktyviau domisi renovacijos galimybėmis šaltuoju metų laiku. Ji pabrėžia, kad modernizacijos metu siekiama ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės, o šilumos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc. Tačiau sutaupymai daugeliu atvejų būna ir gerokai didesni.
„Viename iš neseniai atnaujintų namų po renovacijos 50 kv. m buto šildymo išlaidos sumažėjo nuo maždaug 70 eurų iki kiek daugiau nei 27 eurų per mėnesį“, – pažymi ji ir atkreipia dėmesį, kad renovacijos naudos yra žymiai platesnės, nei mažesnės sąskaitos. Tai ir mažiau avarijų, padidėjęs komfortas, pagerėjusi estetika, pratęstas pastato gyvavimo ciklas, išaugusi turto vertė. Džiugina, kad vis daugiau žmonių tai supranta ir neatidėlioja modernizavimo.
Kvietimas teikti paraiškas daugiabučių renovacijai galioja iki balandžio 1 d. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
