Prieš šv. Velykas Alytaus bagažinių turgelis virto gyvu, pulsuojančiu miesto veidu – čia netrūko nei šurmulio, nei geros nuotaikos. Prekystaliai lūžo nuo įvairiausių daiktų, o pirkėjai dairėsi ne tik praktiškų pirkinių, bet ir šventinių akcentų – velykinių dekoracijų, margučių, smulkių, bet nuotaiką kuriančių detalių.
Vienas ryškiausių prekystalių, nuklotas šimtais medinių kiaušinių. Jų pardavėjas pasakojo, kad prieš šventes tai itin paklausi prekė. Kainos svyravo nuo 1 iki 10 eurų, tačiau kiekvienas jų yra rankų darbo. „Pagaminti medinį kiaušinį užtrunka. Mano žmona įdėjo daug darbo ir kantrybės“, – tikino jis.
Turgelyje buvo ir rizikingų pirkinių. Raudona striuke vilkintis pirkėjas prisipažino ieškojęs paprasto krumpliaračio, tačiau galiausiai nusipirko sugedusį gręžtuvą. „Kažkas joje barška… Mąstau, ar tik nebūsiu nusipirkęs katę maiše, – šypsojosi jis, nors vyro balse girdėjosi ir šiokia tokia džiugesio gaidelė, – turiu tokią pačią namuose, iš dviejų vieną tikrai susidėsiu.“
Lankytojai į brangstančią kuro situaciją žvelgė su humoru. Vyras mėlyna striuke, rankose laikydamas žaislinį arklį, juokavo: „Kadangi kuras brangsta, pirkau naują transportą.“ Už porą eurų įsigytas pirkinys jau turi savo istoriją.
Prekių įvairovė stebino: nuo senovinių, praėjusį šimtmetį menančių lygintuvų, kūrenamų anglimis, verpimo ratelių, iki svarstyklių, muzikos instrumentų ar knygų. Norintiems padailinti prieš vasarą kūno formas, siūlytos bokso pirštinės, svarmenys, sporto suoliukai už tikrai patrauklias kainas.
Kai kurių pirkėjų planai buvo kur kas ambicingesni. Pusamžis Stasys dairėsi traktoriaus-žoliapjovės ir neslėpė, kad už tinkamą prekę pasiruošęs pakloti iki 700 eurų. „Anksčiau nusipirksiu – vėliau nereikės, paskui bus ne laikas“, – filosofiškai svarstė jis.
Tarp kasdienių rakandų pasitaikė ir kūrybiškų sprendimų. Jaunas vyras džiaugėsi po 2 eurus įsigijęs saulės energija įkraunamas girliandas, kurios papuoš jo laivą. Tuo tarpu senjoras iš Pivašiūnų krašto ieškojo armonikos ir būgnelio. Tai nostalgiškas vyro noras sugrįžti prie kadaise pamėgto muzikavimo. „Mokytis groti niekada ne vėlu, kariuomenėje truputį grojau bajanu, tad dabar ir vėl ketinu sugrįžti prie muzikinio kelio“, – samprotavo jis.
Net mažiausieji lankytojai rado kuo džiaugtis. Luka iš Vilniaus džiaugėsi nupirktu mediniu kiaušiniu su vašeliu nerta kepurėle ir kiškio ausimis – tikru Velykų simboliu su žaismingu prieskoniu.
O užvis nustebino pasitempęs vyriškis žilstelėjusia barzdele, kuris akylai apžiūrinėjo padėvėtus kelioninius lagaminus, skirtus keliaujantiems lėktuvais, ir, vieną nebrangiai nusipirkęs, paklaustas kur gi jis čia ruošiasi keliauti, linksmai apibūdino tiek apie save, tiek apie pirkinio reikalingumą: „Į turgų ar prekybos centrą bulvių pirkti, ir štai tokia priemone jas parsivežti. Automobilio nevairuoju, o, kadangi man jau 93 metai ir stuburas nebe toks kaip jaunystėje, nutariau vairuoti štai tokį praktišką lagaminą“, – apie viską trumpai drūtai apibūdino pašnekovas.
Nepaisant žvarbaus vėjo, nuotaika turgelyje išliko šilta. Pardavėjai juokavo, lankytojai bendravo, o pirkėjas Algis iš Luksnėnų džiaugėsi praktišku laimikiu – dviem sulankstomomis kėdėmis, kurios pravers tiek geriant kavos puodelį, tiek muzikuojant kieme.
Turgelis traukė ne tik pavienius smalsuolius, bet ir šeimas su vaikais. Čia jie išėjo nešini žaislais, knygelėmis, dėlionėmis ir maisto prekėmis. Šventinę nuotaiką dar labiau sustiprino pasirodę Alytaus „Žaliojo choro“ choristai – jie kvietė dainuoti kartu ir ragino palaikyti juos artėjančiame chorų mūšyje.
O koks būtų turgus be skonių ir garsų? Lankytojai galėjo paragauti šeimininkių su meile keptų bulvinių blynų, pasiklausyti ore sklandančių armonikos melodijų.
