Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad modernizavus pastatą yra keliama šildymo kaina ir sąskaitos nesumažėja. Siekdama šalies gyventojams suteikti daugiau aiškumo, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.
Iš ko susideda šilumos kaina?
Šilumos bazinė kaina susideda iš dviejų dalių: pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąsias sąnaudas sudaro nusidėvėjimas ir kitos būtinosios šilumos tinklų veiklos išlaidos. Kintamąsias išlaidas sudaro kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad kintamosios išlaidos tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio. Todėl jei po daugiabučio namo renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos – mažiau deginama kuro ir naudojama kitų resursų.
Tuo metu pastoviosios išlaidos po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku taip greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.
Kaip keičiasi šildymo kaina?
Šaltuoju metų laiku už šildymą mokame brangiau, nes žema oro temperatūra lemia didesnį šilumos energijos kiekio sunaudojimą. Šiuo laikotarpiu padidėja ir kuro, naudojamo šilumos energijos gamybai, kaina, nes išauga jo paklausa. Tačiau patį didžiausią poveikį šildymo sąskaitoms turi pastato energetinė kokybė, todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.
„Didelę įtaką šildymo sąskaitoms turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visa tai prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Deja, apie 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi sovietinio tipo elevatoriniais šilumos punktais, o tai gali lemti 7–15 proc. didesnį šildymo sąskaitos dydį“, – aiškina V. Lukoševičius.
Atnaujinto šilumos tinklo naudos
Priemonė siekiant sumažinti suvartojamos šilumos energijos sąnaudas – šilumos trasų atnaujinimas. Nors investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemas labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą.
„Jos padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos bei liekamosios energijos srautus, reikšmingai padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažindamos oro taršą, sergamumą ir paskatindamos platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą. Tiesa, šios naudos neatsispindi reguliuojamoje kainodaroje ir tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad, įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą, pasiektos naudos yra ilgalaikės“, – pasakoja Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Šilumos kaina – nustatoma visam miestui
Reaguodamas į visuomenėje gajų mitą, kad modernizavus daugiabutį yra tyčia keliama šildymo kaina, V. Lukoševičius pažymi, kad šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamus ir pastovius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.
