Labai dažnai žmogus svajoja apie vienokią profesiją, o aplinkybių verčiamas, pasirenka kitą, ir žiūrėk, tai būna dar didesnis pasiekimas.
Šįkart noriu papasakoti apie Pocelonių k., Daugų sen., Alytaus rajone, gyvenantį santechniką, puikų savo amato žinovą Mantą Jarusevičių. Tai tikras pavyzdys, kaip aukštų mokslų nebaigęs vyriškis puikiai gyvena Lietuvoje ir visiškai nesvajoja apie darbą svetur. Svarbiausia – turėti norą visada mokytis ir tobulėti.
Kažkada aštuoniolikmetis M. Jarusevičius, baigęs Daugų technologijos ir verslo mokyklą, norėjo tapti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau vairuotojo pažymėjimui įsigyti neturėjo pinigų. Tada įsidarbino į pirmą pasitaikiusią santechnikos įmonę Alytuje, kur jam teko dirbti sunkiausius ir juodžiausius darbus: pneumatiniu plaktuku nurodytose vietose ardyti pamatus, sienas, vėliau nešti, krauti įvairias nuolaužas. Toks darbas netrukus jaunuolį pradėjo slėgti – juk perspektyvų čia niekada nebus! Pradėjo domėtis, kaip šalia dirba vyresni kolegos specialistai, kaip jie apskaičiuoja ir jungia įvairius mazgus. Mantas dėkoja likimui, kad šalia dirbęs Remigijus, tikras profesionalas, nepagailėjo jam duoti pirmųjų patarimų ir pirmųjų nesunkių užduočių. Kadangi jaunuolio būta žingeidaus ir atkaklaus, po truputį šis darbas pradėjo įgauti pagreitį: namuose vakarais surastos ir apžvelgtos teorinės žinios dienomis pradėjo virsti praktiniais darbais.
Mantas po 13 metų samdomo darbo įmonėse jau trejetą metų vykdo vien savo individualią veiklą. Šiandien jis su kolega specializuojasi šiluminių mazgų rekonstravime, vandentiekio, kanalizacijos ir panašių sričių darbuose. Darbo apstu. Todėl atėjo diena, kada Mantas jau pats renkasi, kokius darbus imti, o kokių ne. Daug geriau yra įrenginėti naujus namus, nei rekonstruoti senus daugiabučius, kur daug žmonių ir tiek pat nuomonių bei norų. Yra skirtumas, kur viską montuoti vien naujomis medžiagomis, o kur prie senų mazgų naujus vamzdžius pritaikyti ir dar suteikti garantiją.
Mantas – ne per daug kalbus, bet visada atsakingas. Pasakė, patarė ir padarė. Jis ir gimęs išskirtinę dieną – vasario 16-ąją, gal todėl jis toks visuomeniškas ir Pocelonių kaimo bendruomenėje „Perkūnkalnis“. Niekada negali atsisakyti prašomas padėti, todėl ir čia jis žmonių yra labai gerbiamas ir mylimas.
Pašnekovas juokauja, kad dar nuo Vytauto Kernagio paleistos dainos apie Ukmergės santechniką, ši nešvari profesija jaunimo nepaskatino jos mokytis. Visuomenėje dar iki šių dienų nekaip galvojama apie santechniko specialybę, kaip amžinai smirdančią ir nepatrauklią visa kuo. Nuomonė kur kas greičiau ima keistis staiga prakiurus vamzdžiams ar sugedus tualetui, dušui! Kaip tada su džiaugsmu būna laukiamas santechnikas…
Šiandien Mantas su žmona Solveiga augina sūnų ir dukrą, Alytaus rajone rekonstravęs seną tėvų butą, gyvena per du aukštus, panašiai kaip miestiečiai kotedže. Jei pradžioje 15 kilometrų iki Alytaus buvo labai toli, tai dabar – vienas juokas. Mantas iki šiol neturi profesionalo teisių, bet jam jų ir nereikia. Paprasčiausiai džiaugiasi savo atrasta profesija, apie kurią anksčiau net nebuvo pagalvojęs.
Linkime tau, Mantai, sveikatos ir sėkmės! Ačiū už gražius darbus!
O į šį specialistą galite kreiptis tel. 8 621 85212.
Danielius Jakubavičius