Plaukimas, aerobika ir galiausiai šokis užbūrė Almą Kyguolienę. Iš Vilniaus į Simną atsikėlusią gyventi moterį šokio žingsnelis lydi jau 20 metų. Pokalbis su Alma apie šokį, jo ateitį ir vienintelę svajonę.
Alma gimė Vilniuje, ten baigė mokslus. „Simne gyveno mano seneliai. Pas juos vasarą atvažiuodavau ant pečiaus pabūti. Būdama devyniolikos, susipažinau su savo vyru simniškiu Kęstučiu. 22 metų ištekėjau. Taip po vestuvių apsigyvenau Simne“, – pasakojo Alma.
Žadėta plaukikės karjera
Pirmąjį šokio skonį Alma pajuto Vilniaus Gerosios Vilties progimnazijoje, bet šokiui įsilieti į moters gyvenimą prireikė nemažai laiko.
A. Kyguolienė nuo dvejų metų lankė plaukimo pamokas, plaukti jai sekėsi puikiai. „Išvažinėjau visą tuometinę Tarybų Sąjungą“, – apie plaukimo varžybas kalbėjo moteris. Aštuntoje klasėje pajutus sveikatos negalavimus, plaukimo teko atsisakyti. „Pradėjau lankyti mokyklos teatro būrelį. Ir tuomet šokis buvo tik epizodinis“, – tęsė pašnekovė.
Baigusi vidurinę, A. Kyguolienė Lengvosios pramonės technikume įgijo technologės specialybę. Kurį laiką dirbo fabrikuose Vilniuje.
Atitekėjo į Simną
Po vestuvių, 1987 m., A. Kyguolienė apsigyveno Simne. Darbas fabrike moters neviliojo, jai norėjosi kitokios, meninės veiklos, į kurią Alma buvo linkusi dar mokyklos suole. Simno žemės ūkio mokykloje A. Kyguolienė įsidarbino renginių organizatore. Alma prisimena pirmąjį savo renginį. „Buvo labai daug žmonių: ir „metalistų“, ir „popso“, nors tuo metu nelabai buvo leidžiami tokie muzikos stiliai. Vyko intensyvios muzikinės šokio kovos“, – pasakojo pašnekovė. Tik tuomet šokis moterį ir patraukė. Ji pradėjo juo domėtis, lankyti kursus. Privačiai baigė aerobikos, kūno kultūros ir šokio mokslus. Simne ėmė populiarinti aerobiką, pati kurti šokius. Alma mokėsi toliau. Vilniaus kolegijoje įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę, persikvalifikavo į šokių mokytoją-choreografę. Gyvenimo paieškose ir nuolat besimokydama Alma atrado šokį.
Šiandien 57 metų moteris šypsosi ir sako nežinanti, kiek dar metų šokis ją laikys, nes su amžiumi ne visus judesius pavyksta padaryti ir, organizuojant renginius, jaudulio širdyje gerokai daugiau, nors moteriai renginiai pavyksta puikiai. „Kol kvėpuoju – šoksiu ir kitus to mokysiu“, – tvirtai sako pašnekovė.
Užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems
Simno ir Krokialaukio gimnazijose A. Kyguolienė moko šokti įvairaus amžiaus mokinius. Alma pastebi, kad vaikų požiūris į šokį per 20 metų labai pasikeitė. „Anksčiau vaikai labai norėjo šokti. Užsiėmimus vedžiau net 6 mokyklose. Dabar vaikai nenori judėti, geriau renkasi pasisėdėjimą prie telefono. Vyresni į mano klausimą, kodėl neateina šokti, atsako, kad daug darbo bus“, – patirtimi dalijosi mokytoja. Ji pastebi, kad ypač po karantino vaikai „pametė“ judesį, ir atvirai sako, kad jai yra rizika netekti darbo.
Linksmesne gaida Alma kalba apie suaugusiųjų šokių kolektyvus. „Man čia buvo atradimas. Negalvojau, kad galiu dirbti su suaugusiais žmonėmis. Neturėjau patirties. Bet pradėjusi juos mokyti, supratau, kad su jais reikia dirbti kaip ir su pradinukais. Sekasi puikiai. Ir man labai smagu“, – šypsodamasi sako mokytoja, jau penkerius metus vadovaujanti dviem Simno kolektyvams: „Susukcinis“ ir „Retro“.
Svajonė – viena
Su vyru Kęstučiu Alma užaugino dvi dukras. Vyresnė dukra Rūta – psichologė, jau 10 metų gyvena Singapūre. O jaunesnė Elena 12 metų lankė mamos Almos šokių būrelį, bet šokis daugiau jos neužkabino. Mergina baigė anglų ir korėjiečių kalbas, dirba užsienio įmonėje Vilniuje.
„Viską turiu – esu gerbiama, turiu puikią šeimą, darbo kolektyvas draugiškas“, – sakė pašnekovė, tad vienintelės Almos svajonės ir didelės, ir nelabai – kad tik sveikatos būtų, na ir anūkų pagaliau!
Danielius Jakubavičius