Jau 35-erius metus Marina Juonienė su vyru Jonu gyvena Dauguose. Nors kažkada buvo tikra miestietė, o gyvenimą kaime sunkiai įsivaizdavo, tačiau nesigaili dėl „staigių gyvenimo posūkių“ apsigyvenusi ežerų apsuptame krašte. Pokalbis su Marina ir jos gyvenimo pasirinkimus.
Jubiliejinis gimtadienis – nedžiugino
Marina Juonienė – Daugų Vlado Mirono gimnazijos fizinio lavinimo mokytoja, šių metų vasario 25 d. atšventusi 60-metį, sulaukė slogios žinios – prasidėjo karas. „Tokia baisi diena. Mane visi sveikino darbe, o aš jaučiausi prastai“, – prisiminė mokytoja. Moteris gimė Rusijoje, Tverės srityje. Marinos tėtis Aleksandras buvo jūreivis, o mama Nina gyveno Lietuvoje. Tačiau vaikus gimdyti vykdavo į tėviškę Rusijoje, nes ten gyveno Marinos močiutė, kuri padėdavo savo dukrai Ninai. Marina užaugo 4 vaikų šeimoje Klaipėdoje.
Sportas paviliojo nuo mažens
Nuo 8 klasės Marina pradėjo sportuoti lengvąją atletiką – septynkovę ir jokių kitų minčių, kaip ateitį sieti su sportu, neturėjo. Baigusi vidurinę, M. Juonienė pasirinko studijas Kauno kūno kultūros akademijoje. „Įstojau lengvai, nes mokslai vidurinėje sekėsi puikiai. Laikiau tik du sporto egzaminus. Baigusi sulaukiau pasiūlymo likti Kaune, mokslus tęsti aspirantūroje, bet pasirinkau Vilnių“, – kalbėjo pašnekovė.
Vilniuje pažintis su Jonu
Vilniuje Marina pradėjo dirbti inspektore – tikrino mokyklas. Toks darbas moteriai nepatiko, tad ji po poros mėnesių pradėjo dirbti 21-oje Vilniaus technikos mokykloje kūno kultūros mokytoja. Pašnekovės gyvenime šis sprendimas buvo lemtingas, nes suvedė su dabartiniu vyru daugiškiu Jonu Juoniu. Po dviejų mėnesių draugystės pora nunešė pareiškimus tuoktis. Vestuvės įvyko po pusės metų. Marinai tuomet buvo 22, Jonui – 21-eri metai. Netrukus gimė sūnus Arnas, o kad vyro neimtų į kariuomenę, pora „skubinosi“ susilaukti ir antro vaikelio. Tačiau trijų mėnesių Marinos nėštumas jos vyro Jono „neišgelbėjo“ – jį paėmė į kariuomenę. Tuomet Marina atvyko gyventi į Daugus, pas vyro tėvus. Po pusės metų, susilaukus dukros, Joną paleido iš kariuomenės. Marina prisimena, kad Jonas tik Dauguose norėjo gyventi. Su dviem vaikais: sūnumi Arnu ir dukra Indre, šeima čia ir įsikūrė. Jonas pradėjo dirbti irklavimo treneriu.
Darbas su mokiniais
Vaikams paaugus, dirbti pradėjo ir Marina. Pradžioje dabartinėje Daugų technologijos ir verslo mokykloje, o atsiradus darbo vietai, Marina kūno kultūros mokytoja įsidarbino Daugų gimnazijoje. Moteris skaičiuoja, kad darbo stažas gimnazijoje daugiau kaip 30 metų.
Marina vaikus ruošdavo ir sporto varžyboms. Pasak jos, kūno kultūros mokytojo darbas atsakingas, nuolat reikia žiūrėti, kad vaikai nesusižeistų, kitų nesužalotų. Mokytoja prisimena, kad visko buvo ir nuo virvės vaikas buvo nukritęs. M. Juonienė džiaugiasi, kad mokinių tėvai labai tolerantiški.
Mokytoja apgailestauja, kad viena didžiausių gimnazijų rajone vis dar neturi stadiono. „Tuoj į pensiją eisime, kažin, ar sulauksime jo?“ – sako pašnekovė.
„Nieko nesigailiu gyvenime. Daugai – graži vieta, patogus susisiekimas. Galima nuvažiuoti į Vilnių, Klaipėdą“, – sako Marina.
Laukia pamainos
M. Juonienė sako, jeigu ne sportininkė, tai būtų buvusi buhalterė, nes sekėsi matematika ir patiko darbas su dokumentais.
Mokytoja sau ir kitiems linki sveikatos ir kantrybės. Bendradarbiams – mokinių gausos, o buvusiems ir esamiems mokiniams – judėti, sportuoti ir tuo džiaugtis. Taip pat moteris laukia Valstybės dienos šventės Dauguose, kur galės sutikti iš svetur sugrįžusius savo buvusius mokinius, pasilabinti bei sužinoti apie jų gyvenimo pasiekimus. O bene labiausiai M. Juonienė laukia naujos pamainos. Mokytoja šypsosi ir sako: „Man iki pensijos liko 4 metai, tad daugiškis abiturientas galėtų pasirinkti kūno kultūros studijas ir sugrįžti atgal į Daugus.“
Danielius Jakubavičius