„Tai amatas mane susirado“, – taip apie save kalba Daugų seniūnijos Salos kaimo gyventojas Kęstutis Juonys. Dėl per 30 metų sukauptos darbo patirties jo rankose metalas virsta įdomiais gaminiais. Beje, vyras savo dirbtuvėse Daugų kaime, Daugų seniūnijoje, įkūręs muziejų, kuriame per 100 eksponatų.
K. Juonys yra penktos savo giminės kartos Salos kaimo gyventojas. Baigė Žemės ūkio akademiją, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Po mokslų dirbo pagal specialybę Daugų tarybiniame ūkyje-technikume.
Kalvio darbas keitėsi
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kęstutis susidomėjo metalais. Pradžia buvo praktiška. Jam reikėjo metalinės tvorelės naujai statomam namui. Savo rankomis pasigamino. Nuo to viskas ir prasidėjo – reklama ėjo iš lūpų į lūpas, atsirado užsakymų. Kęstutis pasakoja, kad pradžioje dirbo su ūkio kalviu Rimu Vereniumi, taip pat alytiškiu Kaziu Babravičiumi. „Metalas mane traukė. Turėjau sukaupęs žinių, daug domėjausi kalvyste. O darbo kokybė ateina per nuolatinę praktiką“, – sako Kęstutis ir priduria, jog nė nesapnavo, kad pasirinks tokį amatą.
Pradėjus irti kolūkiams, K. Juonys už pajus įsigijo Daugų kaime vieno aukšto garažą su įrengimais, iš viso apie 300 kv. m, vėliau pastatė antrą aukštą. Vyras pasakoja, kad verslas sekėsi puikiai, kol nebuvo parduotuvėse „zagatovkių“. „Apie 2000 metus su manimi dirbo 7–8 žmonių komanda. Mums gerai sekėsi apie dešimtmetį. Metalo gaminių buvo didelė paklausa: ir kapinių tvoreles, ir kryžius iš metalo gamindavome, taip pat vartus, kitus gaminius“, – ankstesnius laikus prisiminė pašnekovas. Jį užbūrė ne tik metalas, bet ir pats kalvystės procesas: geležies kvapas, ugnis, gaminio formavimas.
Domisi istorija
Pasak Kęstučio, tarpukario laikais Dauguose buvo apie 40 kalvių. Kiekvienas kaimas turėjo po kelis kalvius. „Gamindavome plūgus, vežimų dalis. Iš šio amato buvo galima normaliai pragyventi“, – pasakoja K. Juonys. Pasak vyro, amatininkas senais laikais gerai gyveno. Pašnekovas prisimena istoriją, kuomet jo tėvas pas kalvį nuvežė plūgą taisyti. Kalvis jam sako: „Jeigu nori, kad tavo plūgą sutvarkyčiau, eik mano žemės arti. Taip ir būdavo, anas kalvis palengva per dieną plūgą vartė, kalė, o mano tėvas prakaituotas jo žemą arė…“
Ieško mokinio
Su žmona Angele Kęstutis užaugino 3 dukras ir susirūpino, kad nebus kam kalvystės amato paslapčių perduoti. „Bet jeigu atsirastų jaunas vyrukas, kuris norėtų užsiimti šiuo amatu, pasidalinčiau patirtimi“, – sako K. Juonys. Pasak vyro, jam pasisekė, nes jis turėjo ne vieną mokytoją, kuris jį mokė. Pašnekovas atviras – keičiasi kalvystės darbo specifika. Dabar naudojami lazeriai, plazmos, daug mažiau rankų darbo.
Amatas ir muziejus
Kęstučiui pavyksta išsilaikyti rinkoje dėl sukauptos patirties ir klientų rekomendacijų. Jo pagrindiniai klientai – didžiųjų šalies miestų gyventojai bei grįžę iš užsienio lietuviai.
Vyras daugiausiai dirba su juoduoju metalu. Jis džiaugiasi, kuomet klientas pasitiki ir leidžia improvizuoti. Savo dirbtuvių antrame aukšte K. Juonys įkūrė muziejų. Idėja gimė iš to, kad klientai nori gyvai pamatyti gaminius. „Man taip lengviau pažinti klientą. Aš pastebiu, kas jiems patinka, kur link krypsta jų akys, kokie darbo elementai jiems patinka. Gal vienus žavi lapeliai, kitus abstrakčios formos“, – sako pašnekovas, pripažįstantis, kad visada gamina du tokius pačius daiktus, nes iš vieno pelno mažai. Šiuo metu K. Juonio muziejuje apie 200 eksponatų. Jie labai įvairūs: kryžiai, saulutės, gyvūnai, rankenos, kėdės ir pan. Bet Kęstutis turi minčių – jo planuose surinkti fotografijas ir aprašyti Daugų kalvius. Ir žmoną šiam darbui vis labiau kalbina, juk vaikus išleidę į gyvenimą ir patys laiko daugiau jau turintys. Kęstutis visiems linki daugiau bendrauti ir bendradarbiauti. Jis džiaugiasi, kuomet gimnazijų mokiniai atvyksta į edukacijas. „Juk taip gera su visais pasidalinti patirtimi ir pasiektais rezultatais!“ – pokalbį baigia pašnekovas.
Na, ir išties, jei jums prireiks kalvio darbų, drąsiai skambinkite daugiškiui Kęstučiui Juoniui telefonu 8 687 31328, tikrai gausite to, ko tikitės!
Danielius Jakubavičius