Alytaus miesto teatre teatralizuotu renginiu „Dzūkijos sakmė“ atidaryti Dzūkijos (Dainavos) metai. Į atidarymo iškilmes susirinko žymiausi Dzūkijos krašto atlikėjai ir kūrėjai, Dzūkijos regiono savivaldybių vadovai ir svečiai iš aplinkinių regionų.
Atmintini metai dviem vardais Dzūkijos (Dainavos) pavadinti neatsitiktinai. Dzūkijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XIX a. Tuo tarpu kitas šio krašto pavadinimas – Dainava yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemuno krante gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi. Dainavos žemės vardas – „Terra Deynowe“ pirmą kartą paminėtas 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams.
Siekiant pažymėti Dainavos vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 770 metų jubiliejų, Seimas 2023-iuosius paskelbė Dzūkijos (Dainavos) metais. Pagrindiniu šventinio renginio akcentu tapo dzūkų tarme nuskambėjusi sakmė apie grikį, augalą visais laikais Dzūkijos gyventojams turėjusį ypatingą reikšmę.
Būtent todėl grikio sėkla ir tapo Dzūkijos (Dainavos) metų ženklu, kurį Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos iniciatyva sukūrė dailininkė, Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkė Gintarė Markevičienė.
Ženkle pavaizduotas grikio simbolis kalba apie mažume slypinčią stiprybę ir gebėjimą išlikti visokiomis sąlygomis.
Dzūkijos metų ženkle pavaizduota grikio sėkla primena širdelę, o joje – Lietuvos, Dzūkijos ir Dainavos girios kontūrai. Tai simbolizuoja, kad dzūkai – itin jautrūs, širdingi ir vaišingi, kad kiekvieno iš jų širdyje užtenka vietos ir Dzūkijos miškams, ir visai Lietuvai.
Atidaryme dalyvavo lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė, Dzūkijos dainius Rokas Kašėta, Vakarė Jarmalavičiūtė, Dzūkijos krašto smuikininkai, Žiūrų kaimo dainininkai iš Varėnos rajono, tradicinė kaimo kapela „Anūkaicai“ iš Lazdijų, Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio teatro studija „Drevinukas“, pasakorė Stasė Kvaraciejienė iš Druskininkų, šiuolaikinio šokio studija „Aušrinė“, Alytaus miesto teatro trupė, iš Dzūkijos kilęs žurnalistas ir istorikas Virginijus Savukynas.
Dzūkijos (Dainavos) atmintinais metais bus siekiama atkreipti daugiau dėmesio į savitas šio regiono tradicijas (patarmes, sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius), aktualizuoti jų išsaugojimą bei pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.
Dzūkijos (Dainavos) metais regione vyks daugybė renginių, skirtų dzūkiškos ar dainaviškos tapatybės paieškoms ir raiškai,. gausybė folkloro festivalių, kulinarinio paveldo ir folkloro šventė, polkos festivalis, numatyti renginiai, kuriuose bus aktualizuojami saviti tradiciniai dzūkų amatai ir verslai. Ketinama išleisti reikšmingų, Dzūkijos etninę kultūrą pristatančių leidinių, planuojama sukurti Dzūkijos (Dainavos) metų logotipą, Dzūkijos metus anonsuojantį vaizdo klipą. Dzūkijos (Dainavos) metus užbaigs šio krašto etninei kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimai, kuriuos organizuos Dzūkijos (Dainavos) regioninė etninės kultūros globos taryba kartu su Alytaus miesto savivaldybe.
Šiandien Dzūkijos etnografinio regiono sostine tituluojamas Alytus, tačiau nuo seniausių laikų Dzūkijoje svarbus ekonominis, kultūrinis, administracinis ir organizacinis centras buvo Merkinė, pastaruoju metu vis dažniau sugrįžtanti į kultūrinį gyvenimą. Alytaus miesto reikšmė sustiprėjo XVI a. įkūrus Alytaus ekonomiją bei 1775 metais iš Trakų ir Merkinės į Alytų perkėlus pavieto teismus. XIX a. politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai pradėjus dominuoti Alytui, pamažu susiformavo mažesnieji Dzūkijos centrai – Varėna, Lazdijai, Druskininkai, o Merkinė buvusio reikšmingumo taip ir neatgavo.