Mechanikas, stalius, savaitgaliais muzikantas. Toks yra alytiškis 62-ejų metų Romas Bubnys. Kelerius metus jis groja su Gintautu Janulevičiumi grupėje „Vaje“. Vyro rankoms paklūsta instrumentai: akordeonas, klavišiniai, gitara, bet labiausiai Romas aplinkinius žavi savo balsu ir nuoširdumu.
Prieš pokalbį Romas mane pataiso. „Mano vardas yra Romaldas. Gimiau Krokialaukyje, augau Čiurlionių kaime. Mokiausi Mergalaukyje, vėliau Daugų technikume, kur įgijau mechaniko specialybę“, – pasakoja Romaldas.
Mokytojas tėvas
Pašnekovui maloniau kalbėti apie muziką nei apie save. „Mano tėvas Petras buvo muzikantas. Jis grįždavo iš vestuvių, pinigus su kolega dalydavosi ir dar pagrodavo. Man vaikui, buvo be galo įspūdinga“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas, į rankas akordeoną paėmęs būdamas ketvirtoje klasėje. Tėvas buvo ir pirmasis Romaldo mokytojas, nors teko krimsti mokslus ir muzikos mokykloje. Tačiau pašnekovas atvirauja, kad ilgai muzikos mokykloje neužsibuvo, nes mokslas greitai nusibodo ir solfedžiai jam netiko, nes norėjo greičiau išmokti groti.
Groja nuo 18
Pirmąsias vestuves Romas gerai atsimena: „Važiavome kartu su tėvu, man tebuvo 18 metų. O vestuvės kokios buvo! Trijų dienų! Mes su tėvu prisijungdavome šeštadienį. Daug žmonių, daug gyvo grojimo. Labaryčius kiekvienai porai atskirai grodavome. Net jeigu ir žodžių nemokėjome, kurdavome vietoje. Daug sveikatos reikėjo turėti. Nors buvome jauni, jėgų užteko. Ir žmonės šiltesni, daug nereikalavo, jeigu šoko, tai visi kartu. Visiems muzika tiko. Dabar publika daug reiklesnė“. Pasak jo, ir muzikavimo technologijos pasikeitė. Anksčiau dainų žodžiai buvo rašomi sąsiuviniuose, ir jiems nešiotis reikėjo atskiro krepšio, o dabar viskas kompiuterizuota.
Grįžęs iš kariuomenės vyras įsidarbino Alytaus medvilnės kombinate. Vėliau išvyko uždarbiauti į Angliją – dirbo staliumi.
Muzika – priedas
„Muzika man įaugusi į kraują. Manau, tai paveldėta. Teko groti su įvairiais muzikantais, vienu metu 3 Romai grojome“, – sako R. Bubnys. Romas vestuvininkus linksmina visoje Lietuvoje, jeigu reikia, ir į Žemaitiją važiuoja. Muzikavimas nėra vyro pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Jis penkias dienas per savaitę dirba Alytaus šaldytuvų gamykloje „Snaigė“.
Dabar Romas groja su Gintautu Janulevičiumi. „Mes vienas kitą atrodome netikėjai – pradžioje padėdavome vienas kitam, o paskui taip ir likome kartu muzikuoti. Gintautas turi gerą iškalbą, jis veda renginius, man labiau patinka dainuoti. Juokaudamas pasakysiu: vienas pliurpia, kitas – rėkia“, – linksmai kalba pašnekovas.
Romas, gavęs iš tėvo muzikos pamokas, norėjo ir sūnui jas perduoti, bet sūnus nelinkęs į muziką, jis prie klavišinio instrumento ilgai neužsibūdavo. Taip ir neišmoko jokiu instrumentu groti. Nors dabar būtų ir gerai tai mokėti.
R. Bubnys aktyvus visuomenininkas, talkina Mergalaukio, Simno bendruomenėms. „Reikia būti pačiam žmogumi, kiek įmanoma, daugiau kitiems padėti“, – įsitikinęs pašnekovas. Įgyta 40 metų muzikavimo patirtis leidžia Romui groti jau be repeticijų. Pasak jo, svarbiausia netrukdyti muzikuojančiam kolegai, o kolega tau neturi trukdyti. Jis visiems linki tik sveikatos! To palinkėsime ir mes – būkite sveiki ir savo dainomis džiuginkite ne vieną jaunavedžių porą ar švenčių dalyvius!