Angelė ir Gintas Juškevičiai yra Seirijų liaudiškos muzikos kapelos „Seirija“ nariai. Ji pritaria mušamuoju, jis groja būgnu. Anksti sukūrę šeimą, dabar abu džiaugiasi gyvenimu pensijoje, muzika, vaikais ir anūkais. Angelei 68-eri, Gintui – 73-eji.
A. Juškevičienė gimė Lazdijų rajone, Nemajūnų kaime. Pradinę mokyklą baigė gimtajame kaime, vidurinius mokslus – Lazdijuose. Marijampolės pedagoginėje mokykloje įgijo vaikų darželio auklėtojos specialybę. Pagal paskyrimą dirbo Alytuje, 9-tame darželyje. Vėliau buvo paaukštinta pareigose – paskirta Pirmojo Alytaus darželio vedėja. Moteriai tada tebuvo 23 metai. „Tuomet kaimuose vaikų mažėjo, o kaimų mokyklų mokytojos buvo įdarbintos darželiuose. Jos buvo senovinės mokytojos su savo požiūriu, nuomone, įsitikinimais ir aš šalia jų – jauna vadovė“, – apie nelengvą pradžią naujose pareigose prisiminė Angelė. Pagal tuometinius reikalavimus vadovas turėjo būti baigęs aukštąjį mokslą, tad A. Juškevičienei teko mokytis. Ji įstojo ir baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Pirmojo Alytaus darželyje moteris dirbo iki pensijos, t. y. net 41 metus. „Nemažai užauginta alytiškių, kurie vėliau į darželį vedė ir savo vaikus“, – tęsė pašnekovė.
Pažintis su vyru
Su vyru Gintautu Angelė susipažino šokiuose. „Pirmą kartą susitikome Ginto gimtajame kaime Ročkiuose“, – apie pažintį su vyru pasakoja Angelė. O po dvejų metų draugystės 19-metė Angelė su Gintu sumainė aukso žiedus. Gintautas penkeriais metais vyresnis už savo žmoną, jau buvo atlikęs karinę tarnybą kariuomenėje. „Jis buvo tikras bernas, turėjo JAVA motociklą. Abu važiuodavome į visus aplinkinius šokus“, – šypsosi Angelė, pasakodama apie įvykius, vykusius 1972–74 metais.
Muzikinis kelias
Muzika moters kelyje keliavo kartu su pedagoginiu mokslu. Pasak jos, norint studijuoti šiuos mokslus, reikėjo muzikinės klausos. „Institute turėjome mokėti groti, dainuoti. Dėstytojai žiūrėjo labai rimtai“, – prisimena pašnekovė. Jai dirbant Pirmojo Alytaus darželyje, pasikeitė muzikos meno vadovas. „Pradėjus dirbti Onutei Tenenienei, kuri jau vadovavo kapelai Varėnos rajone, aš pasiūliau kurti kapelą Alytuje. Pirmosios repeticijos vyko privačiame rūsyje. Pagaliau gavus patalpas repeticijoms, atsigavome. Patys pasisiuvome drabužius, kad gražiau per koncertus atrodytume. Labai padėdavome vieni kitiems. Tokia buvo mūsų kapela Alytaus „Smiltelė“, – apie pirmąją savo kapelą prisiminė Angelė. Repertuare – senovinės dainos. Kapela gyvavo 10 metų.
Moteriai išėjus į pensiją, sutuoktiniai po pusmetį gyvena Alytuje ir Lazdijų rajone. Ir čia jie sulaukė Seirijų „Seirijos“ liaudiškos muzikos kapelos pasiūlymo jungtis prie jų. Kurį laiką padvejoję – prisijungė. „Jau beveik penkeri metai kaip grojame šioje kapeloje. Be muzikos jau negalime. Mums tai suteikia jėgų, energijos. Grodami mes atjaunėjame“, – džiaugiasi A. Juškevičienė, per metus su kapela koncertuojanti 20–25 kartus. Kapela kviečiama groti į kaimo šventes, senelių namus, rajoninius renginius. Angelė Seirijų kapeloje pritaria mušamuoju instrumentu, o jos vyras Gintas groja būgnu. Tiesa, moteris kurį laiką grojo kontrabosu. „Kadangi anksčiau buvau lankiusi gitaros būrelį, pagalvojau, kad gitara ir kontrabosas turi panašumų. Groti kontrabosu nebuvo lengva, be to, jį vežiotis reikėjo ilgesnio automobilio. Dviese sėdėdavome priekyje, o visą galą užimdavo instrumentas“, – pasakoja Angelė, vėliau atsisakiusi šio instrumento, nes jį tapo per sunku „tampyti“.
O pozityvų pokalbį Angelė užbaigia palinkėjimu sau, vyrui ir savo šeimai: „Tik sveikatos.“ Su vyru užaugino 3 vaikus, džiaugiasi 6 anūkais. „Gauname nemažas pensijas, kad tik sveikatos dar kuo ilgėliau būtų“, – sako moteris.
Danielius Jakubavičius