66-erių Elvyra (Sajavičiūtė) Kazakevičienė – buvusi Ryliškių ir Makniūnų kultūros namų meno vadovė. Jaunystėje mokėsi verpėjos amato, bet polinkis į dainą ir muziką buvo stipresnis. Ji baigė Vilniaus kultūros mokyklą ir 34 metus paskyrė Alytaus rajono kultūrai.
Elvyra gimė Kaišiadorių rajone, čia baigė vidurinius mokslus. Po jų ne iš karto pasirinko kultūrinį kelią, o atvyko mokytis verpėjos amato į tuometinę Pietų Lietuvoje populiarią Alytaus medvilnės kombinato mokyklą. „Mėgdavau dainuoti. Jau ketvirtoje klasėje grojau akordeonu, dideliu, 120 bosų, sunkiu instrumentu. Aktyviai dalyvaudavau mokyklos renginiuose ir meno mėgėjų kolektyvo veikloje. O pradėjusi mokytis Alytaus medvilnės kombinate, įsijungiau į jo kultūrinį gyvenimą. Kartu su humoro grupe vaidindavome, dainuodavome, rengdavome pasirodymus“, – prisiminė Elvyra. Nuo 1979 m. moteris pradėjo dirbti meno vadove Ryliškiuose ir tuo pat metu neakivaizdžiai studijavo Vilniaus kultūros mokykloje. Jai muzika, kultūra buvo aukščiau visko ir arčiausiai širdies. 1989 m. A. Kazakevičienė sulaukė kvietimo dirbti Makniūnuose. Ir čia dirbo iki 2013 metų.
Kultūrinis darbas – svajonės išsipildymas
„Pirmą kartą akordeonu grojau draugės vestuvėse. Tai buvo apie 1979 metus. Su šio instrumento garsais ją išlydėjome iš bendrabučio kambario“, – pasakoja Elvyra, o gerose vestuvėse moteris svečius linksmino jau atvykusi į Ryliškius. Elvyra prisimena, kad tuomet vestuvių mados buvo kitokios. Populiari gyva instrumentinė muzika. Pašnekovė grodavo ir su kitais muzikantais. Ir dabar ji vyksta groti į užsakomuosius asmenius renginius su muzikantu Kęstučiu Žukausku iš Lazdijų.
„Muzika man suteikia džiaugsmo. Tai atgaiva sielai. Džiaugiuosi, kad mano svajonė išsipildė! Darbas kultūros srityje man suteikė galimybę pažinti daugybę žmonių, būti šurmulyje, bendrauti“, – sako A. Kazakevičienė. Savo organizuotais renginiais ir muzika moteris siekė būti arčiau žmogaus. Ji džiaugiasi, kad Makniūnuose renginius organizuoja bendruomenė ir jos pirmininkė Dalė Baranauskienė, bibliotekos darbuotoja Berūta Sadauskienė, o finansiškai atlikėjų koncertus paremia rajono savivaldybė. Ir pati Elvyra imasi iniciatyvos palaikyti kaimo kultūrinį gyvenimą, skatina žmones burtis į ansambliuką, kapelą. „Noriu sukuti nedidelę kapelą, kuri grotų ne tada, kada reikia, o kada kyla noras iš vidaus. Nenoriu priklausyti nuo centro ar kitų organizacijų ir taip save įsprausti į rėmus. Norime koncertuoti taip, kad mums patiems būtų smagu“, – tęsia pašnekovė. Ir svajonės dar ne visos įgyvendintos! „Oi, svajonių dar turiu! Ne visos pasiektos. Žinoma, pirmiausiai visiems linkiu sveikatos ir neprarasti noro kurti, dainuoti, domėtis savo kraštu, bendrauti ir susitikti“, – linki A. Kazakevičienė.
Danielius Jakubavičius