Užgavėnių švenčių maratoną pirmieji Alytaus krašte atidarė Miklusėnų žmonės. Čia mušti Lašininio ir pavasario šauktis atvyko ne tik Kanapinis, bet ir gausybė raganų su šluotomis. O pavymui ir apsukrusis žydelis su savo gudriomis gražbylystėmis, kaip čia jam kokį skatiką užsidirbus.
„Mūsų kraštiečiai jau baigia užmiršti senąsias tradicijas. Juk Užgavėnės! – sakė renginio vedantysis, žydeliu persirengęs Alytaus seniūnijos seniūnas Kęstutis Tumynas. – Nuo dabar jau reikia siausti, ūžti, juk ateina pavasaris. Atbunda gamta, o su ja ir mūsų jausmai širdyse.“
Tokia tvirta proklamacija pradėjus ir raganoms sušokus šokį, susirinkusieji vis linksmiau pradėjo jungtis į ratelius, rungtyniauti, kas pirmas suvalgys lėkštę blynų. Vėliau įvyko tradicinis Lašininio ir Kanapinio mūšis, po kurio riebusis Lašininis buvo išsiųstas septynioms savaitėms gedulingų badmiriavimo atostogų. Netrukus degė Morė, ir dar ilgai netilo muzikantų dainos.
O sekmadienį, tam pačiam žydeliui persikrausčius į Radžiūnų kaimo bendruomenę, vėl vyko ne mažiau linksmos Lašininį ir Kanapinį palaikančių žmonių peštynės. Čia nugalėtojas buvo paskelbtas ne po šių personažų vienas prieš vieną kovos, bet po keturviečių slidžių rungties, kurie slidininkai pirmi atčiuoš iki finišo. Kiek juoko buvo, kai vieni, nesutarę, kuria koja pradėti, vertėsi ant šono kūliais, o kiti, džiūgaudami, kad taip gerai sekasi, prie pat finišo išvirto.
Lašininis, bendruomenės pirmininkas Artūras Zienka, nors ir pralaimėjo mūšį, bet pasidžiaugė atvykusių žmonių gausa, trykštančia jų nuotaika ir noru kurti kažką gražaus savo kaime.
O degant Morei, komandomis pasiskirstę žmonės balsingai, kaip kadaise kaimuose, dar traukė karaokė dainas, pokštavo ir nuoširdžiai džiaugėsi, kad kaip gerai, kad atvyko. Kaip gerai, kad taip gali pabūti kartu!
Danielius Jakubavičius