Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Prezidentas: G. Jakšto atsistatydinimas – vienintelis teisingas sprendimas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad švietimo ministro Gintauto Jakšto atsistatydinimas yra vienintelis sprendimas dabartinių švietimo sistemos problemų fone.
„Prezidento manymu, tai vienintelis teisingas sprendimas situacijoje, į kurią buvo atvesta švietimo sistema“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės antradienį BNS pateiktame komentare.
G. Jakštas antradienį paskelbė apie atsistatydinimą aiškindamas jį nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.
Besitraukiantis ministras tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra sprendžiant problemas švietimo srityje, be to, jam ne kartą teko prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių nepriėmė.
Tuo pačiu G. Jakštas pranešė, kad sudarys galimybę neįskaityti šiemet vykusių patikrinimų rezultatų.
Apie pasitraukimą iš pareigų paskelbė ir viceministras Ramūnas Skaudžius, buvęs tiesiogiai atsakingas už minimus tarpinius patikrinimus.
Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia Prezidentas premjero teikimu.
Daržovių augintojai: rusiškos daržovės kelia grėsmę ir Lietuvos žemdirbiams
Lietuvos ūkininkams teigiant, kad į šalį patenka Rusijoje išauginti agurkai ir kitos daržovės su suklastotais kilmės dokumentais, kelia pavojų visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui, sako jo atstovai.
„Šiandien girdėjau, kad galima turguje rasti Lietuvoje užaugintų bulvių, bet dar nė vienas kilogramas lietuviškų bulvių nebuvo nukastas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.
Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje rusiškų daržovių problema yra itin opi, ir nors Lietuvoje ji dar nėra didelė, bet ją reikia užkardyti kuo anksčiau.
„Šiemet (rusiškų daržovių įvežimo į Lenkiją – BNS) mastas yra padidėjęs kartais – jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį“, – sakė P. Andriejavas.
Asociacijos vadovo teigimu, Lenkijos ūkininkai, konkuruodami su nesaugia pigia rusiška produkcija, savo prekes parduoda itin pigiai, todėl nelygioje konkurencinėje kovoje nukenčia ir Lietuvos ūkininkai.
„Imamasi priemonių kryptingai žlugdant tos šalies sektorius, nes žlugdyti nereikia tiksliai į tą šalį kad vežtų, tarkim, į Lietuvą, nes šiuo metu juk į Lietuvą nė vienas kilogramas neįvažiavo oficialiai, bet aplinkui pas kaimynes sektorius yra žlugdomas“, – pabrėžė jis.
Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad klastojamuose dokumentuose rašoma, kad produkcija yra lenkiška, o kai kurie pardavėjai tiesiog nenurodo kilmės šalies.
„Ji (produkcija – BNS) turi per kažkur įvažiuoti, čia reikia turėti sieną. Geriausias dalykas tai yra Lenkija per Baltarusiją arba Latvija, Estija, kur tiesiog su Rusija sieną turi“, – aiškino S. Dimaitis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė tikino, kad daugiausia klastojamos produkcijos Lietuvoje galima rasti turguose, be to, problema kyla ne pirmą kartą.
„Prieš kelis metus kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes pastebėjome lietuviškų bulvių pardavimus, kai jų dar nebuvo kasama. (…) Maisto ir veterinarijos tarnyba važiuodavo į turgus arba į bazes ir pas tuos ūkininkus prašydavo parodyti pakasą, (…) dažnu atveju jų nebuvo. (…) Mes šiais metais prašysime tarnybos, kad prašytų parodyti pakasą“, – pasakojo ji.
LŠA anksčiau skelbė, jog šiais metais fiksavo žemiausią importinės produkcijos kainą per pastaruosius kelerius metus, kuriai įtakos daro įvežtinė produkcija iš Rusijos.
LŠA Žemės ūkio ministerijos prašo imtis veiksmų, kad importas iš Rusijos būtų sustabdytas. Taip pat prašo įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį.
Lietuvos žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedama patikra, visuomenei viešinama, kokios įmonės parduoda tokią produkciją.
Lietuvoje didesnį svorį turi penktadalis vaikų, tačiau šis rodiklis per 7 metus sumažėjo
Lietuvoje antsvorį ir nutukimą turi daugiau kaip penktadalis moksleivių, tačiau per septynerius metus šis rodiklis sumažėjo.
„Vyresnių mokinių amžiaus grupėje išsiskiria dalis mokinių, kurie turi antsvorį, ir jie sudaro beveik 16 procentų“, – antradienį pristatydama duomenis kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Židonienė.
Šie duomenys surinkti iš 2022 ir 2023 metų mokinių sveikatos rodiklių, pagal vaiko kūno masės indeksą.
Anot statistikos, 15,5 proc. moksleivių, priklausančių 7–17 metų amžiaus grupei, turi antsvorį, o 6,9 proc. vaikų yra nutukę. Daugumai (65 proc.) moksleivių būdingas normalus svoris, o per mažą turi 12,6 proc. vaikų.
Anot statistikos, vertinant 2–17 metų amžiaus grupės vaikus, pernai ir užpernai 13,4 proc. iš jų turėjo antsvorį, kai 2016–2017 metais šis procentas siekė 15,2.
Pasak Higienos instituto specialistės, gerėjantys rodikliai dėl nutukimo ir antsvorio fiksuojami ir 7–17 metų amžiaus grupėje.
„Gerėjanti tendencija, jog pradėjo didėti skaičius mokinių, kurių svoris yra normalus“, – pridūrė I. Židonienė.
Per septynerius metus didžiausias procentas nutukusių ir antsvorį turinčių vaikų užfiksuotas 2020–2021 metais.
Anot duomenų, per septynerius metus taip pat išaugo per mažą svorį turinčių vaikų.
Tuo metu vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas kalbėjo matantis, kad nutukimo atvejų tarp vaikų daugėja. Jis taip pat pridūrė manantis, kad kūno masės indekso įvertinimas nėra labai tikslus, priklauso nuo to, kokiomis normomis vadovaujasi gydytojai.
„Tie duomenys gali būti pakitę, jei mes įvertinsime kitais metodais tuos svorio, ūgio matavimus“, – sakė gydytojas.
Pasak I. Židonienės, praėjusiais mokslo metais 35 proc. vaikų iki 17 metų turėjo sveikus dantis.
„Tai reiškia, kad tie mokiniai neturėjo ėduonies pažeistų dantų, nebuvo plombuotų ir jiems ištrauktų dantų“, – teigė Higienos instituto specialistė.
Anot duomenų, per pastaruosius trejus metus didėja vaikų iki šešerių metų amžiaus sergamumas kvėpavimo sistemos, infekcinėmis, parazitų sukeltomis ligomis. Tuo metu vyresni moksleiviai iki 17–os dažniausiai serga kvėpavimo sistemos, akių ir virškinimo sistemos ligomis.
Pasak vaikų gastroenterologo V. Urbono, šalies vaikų sveikata panašėja į Skandinavijos valstybių. Vis tik jis pridūrė, kad Lietuva atsilieka fizinio aktyvumo srityje.
Gydytojas išskyrė, kad daugėjo vaikų autizmo atvejų, mažėja besiskiepijančių. Jis kalbėjo tikslių duomenų neturintis.
„Tai sąlygoja, kad atsiranda ligos, kurios buvo išnykusios 20–30 metų ir netgi atsiranda mirties atvejų nuo šitų ligų“, – kalbėjo jis.
V. Urbonas taip pat kalbėjo manantis, kad vaikai praleidžia per daug laiko prie ekranų.
Lietuvos eksportas sausį–vasarį sumažėjo 5,9 proc., importas – 10,7 proc.
Šiemet sausį–vasarį Lietuvos eksportas siekė 6,17 mlrd. eurų – 5,9 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku, o importas – 6,65 mlrd. eurų, arba 10,7 proc. mažiau.
Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 3,9 mlrd. eurų – 2 proc. mažiau nei pernai, be mineralinių produktų – 2,7 proc. mažiau. Prekybos deficitas siekė 213,9 mln. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (28,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (19,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (16,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (16,8 proc.), antžeminio transporto priemonių (19,2 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15,7 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 7,2 proc., importas – 8,9 proc.
Partijų reitinge pirmauja socialdemokratai, konservatoriai – Delfi/Spinter tyrimų apklausapa
Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opoziciniai socialdemokratai, antri rikiuojasi valdantieji konservatoriai, rodo antradienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa.
Kaip rodo kovą atlikta apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaiko 14,3 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,3 proc. apklaustųjų. Vasarį šias partijas atitinkamai palaikė 14,9 proc. ir 10,7 proc. gyventojų.
Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 7,7 proc. parama, vasarį ją būtų palaikę 7 proc. rinkėjų.
Ketvirtoje vietoje – valdančiojoje koalicijoje esantis Liberalų sąjūdis, už jį kovą būtų balsavę 6,5 proc. rinkėjų, vasarį – 5,9 procento.
Penkta rikiuojasi 5,3 proc. paramą surinkusi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 5,3 proc. balsų, vasarį ji būtų sulaukusi 5,6 proc. palaikymo.
Pagal apklausą į Seimą patekti reikalingą balsų kartelę surinktų ir valdančioji Laisvės partija, ji gautų lygiai 5 proc. balsų.
9,5 proc. apklaustųjų atsakė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 22,8 proc. neturėjo nuomonės.
Paklausti, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas, respondentai, kaip ir vasarį, dažniausiai įvardijo socdemų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (12,7 proc.), dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę (6,9 proc.) ir demokratų pirmininką Saulių Skvernelį (6,5 proc.).
Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko kovo 18–28 dienomis, paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai.
Seimas spręs, ar grąžinti vadinamojo Pieno įstatymo projektą
Seimas antradienį spręs, kaip elgtis su pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio vadinamojo Pieno įstatymo projektu.
Kaimo reikalų komitetas siūlo jį grąžinti iniciatoriams – Žemės ūkio ministerijai tobulinti, tačiau Seimas gali pavesti kitam komitetui projektą iš naujo svarstyti.
Sausį vykusios akcijos Vilniuje organizatorės Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, kad, nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti protestus, nes, jo teigimu, pieno sektoriaus problemos – vienintelės iki šiol neišspręstos ūkininkų per protestą keltos problemos.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas mano, kad pieno sektoriaus problemas turėtų išspręsti pieno įstatymas.
Juo dabar siūloma pieno kainą nustatyti sutartyje, perdirbėjus įpareigoti nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Derybos tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais, tokiu būdu būtų stiprinama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.
Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.
Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.
Šiuo metu penkios didžiausios pieno perdirbimo grupės perdirba apie 90 proc. viso superkamo pieno.
Nustačius taršų automobilį, jo teisę važiuoti siūloma pratęsti ilgiau nei dviem paroms
Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) nustačius, kad dėl viršytos išmetamųjų dujų normos automobilio techninė apžiūra galios dar dvi paras, Seimo Aplinkos apsaugos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai siūlo susitarti dėl ilgesnio laiko, per kurį vairuotojai galėtų susitvarkyti automobilį nepanaikinant visos techninės apžiūros.
„Kad tai nebūtų dvi paros, bet būtų terminas, per kurį žmogus, tikimės, gali susitvarkyti automobilį ir jį iš naujo patikrinti techninėje apžiūroje, ir tik dūmingumą, o ne visą pilną patikrinimą“, – pirmadienį jungtiniame komitetų posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Posėdyje diskutuota, jog vietoj dviejų dienų pažeidėjams galėtų būti suteiktas mėnuo.
„Jei duodame žmonėms mėnesį, tada nuoširdžiai tikimės, kad jie susitvarkys transporto priemonę. Ir tada ta įtampa nusiimtų. Ir dar jei yra noras, kad daugiau šviestume visuomenę, įspėtume, kad jūsų transportas yra taršus, įvedame įspėjimą: tada, jei vis dėlto tokį žmogų pagauname, sakome, kad jis turi mėnesį susitvarkyti problemą“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Kovo pabaigoje LTSA nustatė, kad aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams panaikinus automobilio techninę apžiūrą dėl viršytos išmetamųjų dujų normos, ji galios dar dvi paras. Iki tol sprendimas įsigaliodavo iškart nustačius pažeidimą.
LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolenda ir Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Pilipavičius Seimo komitetų posėdyje teigė, kad institucijos pritartų termino ilginimui.
„Jei iš tikrųjų yra poreikis, kadangi tas terminas patvirtinamas administracijos direktoriaus įsakymu, jis gali būti diskutuojamas ir pakeičiamas“, – teigė T. Kolenda.
Dujų išmetimus nuo sausio 1-osios keliuose gali tikrinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai, taip pat policijos ir LTSA pareigūnai.
Vairuotojai privalo sustoti stabdomi uniformuoto AAD pareigūno, o nepaklusus reikalavimui, gresia nuo 850 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.
Reikiamus parašus prezidento rinkimuose surinko visi aštuoni dalyviai, patvirtino VRK
Reikiamą 20 tūkst. parašų skaičių surinko visi aštuoni likusieji prezidento rinkimų dalyviai, pirmadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Užbaigusi rinkėjų parašų patikrinimą, VRK skelbia, kad daugiausia jų – 36 584 – surinko dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Advokatas Ignas Vėgėlė sulaukė 34 172, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė – 33 701 rinkėjų paramos.
Šie trys politikai, anot visuomenės apklausų, ir yra gegužę vyksiančių rinkimų favoritai.
Prezidento posto taip pat siekiantis Eduardas Vaitkus surinko 30 080 parašų, parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – 24 972, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 22 890 parašų.
Laisvės partijos į prezidentus siūlomas Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas sulaukė 22 156 rinkimų teisę turinčių asmenų palaikymo, už parlamentarą, Darbo partijos pirmininką Andrių Mazuronį pasirašė 20 225 rinkėjai.
VRK skelbia fiksavusi, kad nedidelė dalis rinkėjų, pasirašiusių už kandidatus internetiniame „Rinkėjo puslapyje“, nors ir turėjo teisę balsuoti savivaldos rinkimuose, negalėjo rinkti prezidento, tad jų parašai neįskaityti.
Komisija taip pat praėjusią savaitę kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kad ji patikrintų A. Mazuronio ir R. Žemaitaičio lapus, kilus abejonėms dėl kai kurių parašų.
Pasak VRK, ekspertizė parodė, kad ne rinkėjai duomenis parašų rinkimų lapuose užpildė patys, kai kuriais atvejais būta dviejų ar daugiau to paties asmens įrašų, taip pat ir tokių, kai vieno rinkėjo užpildytų duomenų fragmentai buvo surašyti skirtingu raštu.
Iš viso rinkėjų parašus rinko 11 kandidatų. Gintautas Kniukšta, Arūnas Rimkus ir buvęs kariuomenės vadas nustatyto 20 tūkstančių parašų skaičiaus nesurinko ir toliau tęsti dalyvavimo rinkimuose nebegalėjo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos į prezidentus keltas Aurelijus Veryga parašus surinko, tačiau pateikė prašymą atšaukti pareiškinius dokumentus ir iš tolesnio dalyvavimo rinkimuose taip pat pasitraukė.
Praėjusią savaitę VRK kandidatais jau registravo G. Nausėdą, I. Šimonytę ir D. Žalimą, likusius kandidatus planuojama registruoti antradienį.
Laisvą valstybinę žemę siūloma nuomoti žemdirbiams dar dvejus metus
Laisvą valstybinę žemę nuo gegužės siūloma leisti laikinai naudoti tik tiems ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet ją galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.
Tokioms Žemės įstatymo pataisoms praėjusią savaitę pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas, o jei pakeitimus priims Seimas, laikina išimtis galiotų iki 2026 metų sausio – tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus.
Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, dabar visos valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė, nesuplanuota valstybės reikmėms, perduota savivaldybėms, kurios dabar negali be aukciono išnuomoti šios žemės, nes nesuformuoti sklypai.
Pasak ministro, greitai formuoti sklypus sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir NŽT specialistų apkrovų.
„Todėl prašoma laikinos teisės savivaldybėms“, – komitete praėjusią savaitę teigė ministras.
Pasak jo, priimant įstatymą dėl valstybinės žemės perleidimo savivaldai, nebuvo tikimasi, kad tiek daug miestuose ir miesteliuose atsiras dirbamos žemės – apie 2,8 tūkst. hektarų ir 1 tūkst. pareiškėjų.
Komitete dirbantis Kęstutis Mažeika abejojo, ar numatomo laikotarpio – dvejų metų – užteks tuos sklypus suformuoti.
„Vienhektarių yra kelios dešimtys tūkstančių, apie 60 tūkst. ar kiek, o sakoma, kad matininkai užimti, tai ar per metus bus spėta susitvarkyti?“ – svarstė K. Mažeika.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis pabrėžė, kad daug neįteisintos, o likusios valstybei žemės yra miesteliuose.
„Gauname signalų iš savivaldybių, kad ir miesteliuose irgi yra problema“, – teigė G. Vaičionis.
Tuo metu aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė teigė įžvelgianti rizikų, kad nustačius išimtis žemė gali būti naudojama neskaidriai, todėl ji siūlė tokią išlygą taikyti tik miestuose esančiai dirbamai valstybinei žemei, o leisti ją nuomotis tik anksčiau dirbusiems ir tai deklaravusiems žmonėms.
Liberalas Juozas Baublys su tuo nesutiko: „Nemanau, kad Aplinkos ministerija prisiimtų atsakomybę už apaugusius piktžolėmis miesto sklypus. Kas mokės padidintą mokestį? Norime, kad ūkininkai žemę naudotų, mokėtų mokesčius ir gautų naudą.“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė Seimui leisti savivaldybėms perimti anksčiau žemėtvarkos tarnybų sudarytas sutartis dėl valstybės dirbamos žemės nuomos ir pratęsti jas, kol bus suformuoti sklypai.
„Jeigu bus išnuomojamas konkurso būdu, ne vienas ūkininkas, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje, nelaimės tų konkursų, kai ateis statybininkai su didelėmis piniginėmis“, – prognozavo jis.
Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.
Parlamentarams siūlant keisti kelio ženklus, ministerija tam nemato teisinio pagrindo
Seimo narių grupei pasiūlius keisti, anot jų, sovietinio dizaino kelio ženklus, Susisiekimo ministerija teigia, kad dabartiniai ženklai atitinka tarptautinę konvenciją, o jų keitimas būtų netvarus ir teisiškai nepagrįstas.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Vyšniauskas, Paulė Kuzmickienė ir Mindaugas Skritulskas apie siūlymą keisti kelio ženklus pranešė šią savaitę.
Pasak jų, daugumos šiuo metu Lietuvoje galiojančių ir naudojamų kelio ženklų dizainas, šriftas yra identiški ar panašūs į Sovietų Sąjungos okupacijos metu patvirtintus kelio ženklus, taip pat – į Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose posovietinėse šalyse dabar naudojamų kelio ženklų.
Politikai pažymi, kad Latvija ir Estija yra pakeitusios savo kelio ženklų grafinį dizainą ir naudoja skirtingus šriftus.
„Lietuva jau daugiau kaip 30 metų save ne tik tapatina su Vakarų pasauliu, bet ir yra jo dalimi. (…) Tačiau kirtus Lietuvos ir Rusijos arba Lietuvos ir Baltarusijos sienas, mus pasitinka tie patys ar labai panašaus sovietinio standarto kelio ženklai, su tuo pačiu sovietiniu šriftu. Sugebamame iš miestų aikščių pašalinti sovietinius balvonus, perkelti karių kapines, atėjo laikas atsisakyti ir šių sovietinių reliktų“, – pranešime cituojamas A. Vyšniauskas.
Politikai ragina sukurti savo grafinio dizaino kelio ženklus, artimus ar panašius į naudojamus Europos Sąjungos valstybėse.
Anot parlamentarų, šiuos pokyčius būtų galima įgyvendinti per ateinantį dešimtmetį, nes per tiek laiko atnaujinama didžioji dalis šalyje esančių kelio ženklų.
Susisiekimo ministerija BNS pateiktame komentare nurodė, kad Lietuva nuo 1991 metų yra įsipareigojusi užtikrinti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių (KET) atitiktį tarptautiniams teisės aktams – Kelių eismo konvencijai bei Kelio ženklų ir signalų konvencijos.
„Pažymime, kad šiuo metu KET įtvirtinti kelio ženklai ir jų atvaizdai atitinka Kelio ženklų ir signalų konvencijoje numatytus kelio ženklus ir jų atvaizdus – formą, spalvą, reikšmę, paskirtį ir pan.“, – teigia ministerija.
Anot jos, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupė, remdamasi prie konvencijos prisijungusių valstybių gerąja patirtimi, 2024 metais baigė rengti kelio ženklų atvaizdų atnaujinimus.
Galutinis dokumentas valstybėms svarstyti bus pateiktas šių metų rugsėjį.
„Atsižvelgdama į tai, Susisiekimo ministerija mano, kad kelio ženklų dizaino keitimas ne pagal konvencijos pakeitimus, o pagal kitų valstybių pavyzdžius stokotų teisinio pagrindo, būtų netvarus ir trumpalaikis“, – nurodoma komentare.
Ministerija žada keisti KET, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, kai minėta Jungtinių Tautų Saugaus eismo darbo grupė pritars konvencijos pakeitimams, ir ženklų dizaino keitimas turės teisinį pagrindimą.
Susisiekimo ministerijos skaičiavimu, vieno standartinio kelio ženklo įrengimas vidutiniškai kainuoja 200 eurų. Į šią kainą įeina kelio ženklo skydas, laikančioji konstrukcija ir ženklo pastatymas.
Priklausomai nuo ženklo matmenų, laikančiosios konstrukcijos sudėtingumo, įrengimo kaštų, kaina gali būti didesnė.
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra apie 250 tūkst. ženklų.
Grupė Seimo narių siekia uždrausti laikyti šunis nuolat pririštus
Grupė Seimo narių siūlo uždrausti laikyti šunis nuolat pririštus, tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa numato, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas.
Projektą teikia konservatoriai Aistė Gedvilienė, Matas Maldeikis ir Paulė Kuzmickienė bei „laisvietės“ Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė.
Anot projekto autorių, jau daugelį metų diskutuojama apie šunų laikymą juos pririšus grandine, šiuos klausimus kelia gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos, duomenis pateikia už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos, kurios susiduria su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais.
„Gyvūnų laikymas juos pririšus gali būti traktuojamas kaip žiauraus elgesio su gyvūnais forma, kuri pasireiškia kaip fizinės kančios, psichologinis stresas, elgesio problemos. Nuolat pririštas gyvūnas stokoja socialinių įgūdžių, neužmezga ryšio su žmonėmis ir nepakankamai mokosi tinkamo elgesio, todėl toks jo laikymas gali paskatinti agresyvumą ir netinkamą, destruktyvų elgesį. Nutrūkęs nuo grandinės toks gyvūnas gali kelti pavojų aplinkiniams“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Anot projekto autorių, dalyje Europos valstybių gyvūnus laikyti pririštus yra draudžiama arba leidžiama tik laikinai, laikantis gyvūnų gerovės taisyklių.
Devyniose iš 23 Europos Sąjungos valstybių narių, kurių tvarkas analizavo Seimo kanceliarija, šiuo metu yra įtvirtintas draudimas laikyti šunis pririštus, kitose šalyse yra numatyti įvairūs ribojimai.
„Taigi, šiuo įstatymo projektu siekiama įstatymu numatyti aiškų ir konkretų reikalavimą, kad šunys Lietuvoje negali būti nuolat laikomi pririšti, numatant tik būtinas išimtis. Yra įvairių alternatyvų – humaniškesnių ir saugesnių būdų laikyti gyvūnus, tokių kaip aptvarai, voljerai ir kiti, šiuolaikinės technologijos leidžia stebėti gyvūnus nuotoliniu būdu bei užtikrinti gyvūnų ir aplinkinių saugumą, nenaudojant pririšimo“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Jei Seimas pritartų šiai pataisai, ji įsigaliotų nuo 2027 metų.
Lietuvoje dešimtadaliu sumažėjo ukrainiečių, uzbekų skaičius artėja prie 10 tūkstančių
Lietuvoje dešimtadaliu sumažėjo leidimą gyventi šalyje turinčių Ukrainos piliečių, leidimus turinčių Uzbekistano piliečių skaičius artėja prie 10 tūkst., rodo balandžio mėnesio Migracijos departamento duomenys.
Balandžio 1-osios duomenimis, leidimą gyventi Lietuvoje turinčių Ukrainos piliečių šalyje buvo 74 199, kovo 1-ąją – 86 687.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS anksčiau sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje, dalis neatvyko prasitęsti leidimų, nes jau yra išvykę iš Lietuvos.
Antrojoje vietoje pagal gausą yra Baltarusijos piliečiai, leidimą gyventi Lietuvoje turi 62 884, tretieji – Rusijos piliečiai, leidimus turi 15 678.
Ketvirtoje vietoje – Uzbekistano piliečiai, 9 773 jų turi leidimą gyventi Lietuvoje. Metų pradžioje jų buvo kiek daugiau nei 8 tūkst., o pernai metų sausio 1-ąją leidimą gyventi Lietuvoje turėjo netoli dviejų tūkstančių.
Migracijos departamento teigimu, tokį Uzbekistano ir Vidurinės Azijos piliečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, augimą lėmė tai, kad šalies įmonės, anksčiau atsiveždavusios darbuotojus iš Ukrainos ir Baltarusijos, ėmė juos vežtis iš Vidurinės Azijos šalių.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į didėjantį Centrinės Azijos valstybių piliečių skaičių Lietuvoje. VSD pabrėžia, kad tarp atvykusiųjų nėra nustatyta asmenų, kurie galėtų kelti grėsmę, tačiau, žvalgybos vertinimu, didėjanti diaspora gali sudaryti sąlygas formuotis uždaroms bendruomenėms, kuriose galimi radikalizavimosi procesai.
Iš viso leidimus gyventi Lietuvoje turi 216 682 užsienio valstybių piliečiai.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją