Praėjusį šeštadienį Alytuje buvo surengtas antrasis aerodromo bagažinių sendaikčių turgelis.
Turgaus vidury vyriškio akordeonu traukiama daina „Nei tų brangiausių auskarų, nei šilko rūbų neturėjai…“ taip lyg ir išsakė tiesiai šviesiai, kad jau čia, šitame turguje tikrai visko įsigysite ir rasite.
Organizatorė Jurga Bruzgulevičienė, pirkdama duoną, linksmai pasidžiaugė, kad jos vos užgimusi idėja ir vizija suorganizuoti tokį turgelį kaip mat prigijo, visi į čia plūste plūsta: „Aplankius Druskininkų, Varėnos sendaikčių turgus, kiekvieną kartą kirbėjo mintis, kodėl viso šito nėra Alytuje? Tada su vyro ir draugų pritarimu bei pagalba ėmiausi viso šito organizavimo!“ – apie renginio pasisekimą pasakojo moteris. Bet kodėl būtent aerodromo prieigose? „Kadangi aš pati užsiimu aviacija, labai noriu, kad visi atvykusieji „prisiglaustų“ prie Alytaus aerodromo istorijos ir dabarties, kad jis išliktų „gyvas“ savo paskirtimi, o ne galutinai taptų politikų ir verslininkų interesų zona, – drąsiai sakė J. Bruzgulevičienė.
Na, o dairantis ir kalbinant prekeivius bei pardavėjus, net mano paties širdis džiūgavo! Renginiui oras pasitaikė geras, kaip užsakytas, didelė pievelė prekybai didelė, lygi, tiesiog ideali. „Ko dairomės? Kas senoviška ir gražu!“ – atsakė vos sutikta senjorė. O čia tikrai buvo nemažai įdomių senoviškų daiktų, net ir iš Kauno atvežtų. „Turiu nemažai anos santvarkos reliktų, juk žmonėms dar ir tokių tikrai labai reikia. Net ir sunkvežimio GAZ-66 benzino baką prekyboje „išdėjęs“, nors tokių mašinų ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje jau mažoka. Taip pat santechninių kranų, štai net pjūklą „Družba” turiu”, – apie savo turtą kalbėjo iš laikinosios sostinės atvykęs pagyvenęs vyriškis.
O Alytaus miesto senjorės, apčiupinėdamos sendaikčius, juokaudamos pačios negalėjo patikėti, kaip kadaise gyveno! „O, tai prosas! Ir kaip tokiu viską pavykdavo išsilyginti, negaliu net patikėti!“
Bet prie visų sendaikčių nemažai buvo ir savo rankų darbo gaminių, ypač žaislų. „Pati mezgu, siuvu įvairiausius gražius dalykėlius, tad tokie turgai, žinoma, su interneto pagalba yra pats geriausias būdas išsiparduoti“, – sakė auksinių rankų moteris.
O štai vyras, automobilio bagažinėje pardavinėjantis siuvimo mašinas, rėžė atvirai: „Pardavinėju jas pigiai, o kai išgirdau sunkiai gyvenančios šeimos narių padūsavimus, siuvimo mašiną jiems tiesiog padovanojau. Jau tikrai geriau duoti, nei prašyti!“
O kaip ir kiekvieno turgaus pabaiga, taip ir šito turi savo pliusų. Kainos krenta momentaliai! „Žiūrėk, kiek visko prisipirkau! – juokaudamas sakė kapelų muzikantas, iš turgaus nešinas armonika ir akordeonu. – Už du šimtus pardavė, o ryte tai dvigubai prašė!“
Organizatorė šį turgų žada rengti kas dvi savaites, tad pamatę išankstinius skelbimus, būtinai atvykite ir patys savo akimis visa tai pamatysite!
