Kapčiamiesčio seniūnijos (Lazdijų r.) žmonės, gyvenantys šalia Lietuvos–Baltarusijos sienos, labai sunerimę – šalia Nemuno pilna jėga kertamas miškas. Čia nuolat dirba sunkioji technika, kuri pjauna medžius ir krūmus, o nupjautą medieną deda į krūvas. Daugeliui kyla klausimas; kodėl vyksta miško naikinimas, kas tai leido?
Piktinasi miško naikinimu
Į „Dzūkų žinių“ redakciją kreipėsi žinomas architektas Ričardas Vyšniauskas, kuris su šeima gyvena visai šalia kertamo miško.
„Kasdien naikinami didžiuliai miško plotai, negailima net šimtamečių ąžuolų, visa juosta palei Nemuną virsta dykyne. Sunkioji technika gadina kelius, naikinama miško paklotė. Nuo tokio beatodairiško miško naikinimo gali nukentėti ir pasieniečiai. Jų vaizdo stebėjimo technika sumontuota ant kalno, o kalnas dėl kertamų medžių jau slenka. Kai ant jo neliks medžių, jį gali ištikti Gedimino kalno likimas“, – pasakojo R. Vyšniauskas.
Jis pripažino, jog pasienyje esančio miško naikinimas vyksta jau ne vienerius metus, tačiau šį pavasarį jis labai intensyvus. Architektas sakė, jog dėl miško kirtimo iš esmės buvo sugadintas anksčiau čia nutiestas žvyrkelis.
R. Vyšniauskas sakė, jog dėl šios situacijos pasienyje jis kreipėsi į įvairias institucijas, net į Prezidentūrą, tačiau konkrečių atsakymų nesulaukė.
„Pastebėjau, jog niekas tų miško kirtimo darbų nekontroliuoja. Kas galėtų paneigti, jog nukirsta mediena kai kuriems suinteresuotiems asmenims bus pelningai parduota“, – retoriškai klausė R. Vyšniauskas.
„Dzūkų žinios“ pasidomėjo, kodėl kertamas miškas, kas yra šių darbų užsakovai ir vykdytojai, kam atiteks iškirsto miško mediena.
Seniūnas situaciją žino
Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas sakė žinąs, kas vyksta su mišku pasienyje.
„Pjauna visą pasienio ruožą už koncertinos. Prieš dvi savaites buvo atvažiavęs bendrovės, kuri vykdo darbus, direktorius, pasirašėme sutartį, kad nebus keliai sugadinti. Jis garantinį raštą pasirašė, kad nesugadins kelių, o ką sugadins, tai įsipareigojo sutvarkyti. Jie turi užsakymą, tikrausiai iš pasieniečių, nes šie nemato viso pasienio vaizdo per stebėjimo kameras. Taip pat ir medžiai virsta ant koncertinos, ją laužo, todėl visą tą ruožą palei Nemuną išvalys – iki pat Baltarusijos–Lenkijos trikampio“, – sakė V. Golikas.
Paklaustas, kas jo nuomone, galėtų būti šių darbų užsakovas, seniūnas svarstė, jog darbus galėjo užsakyti Krašto apsaugos ministerija.
Darbus atlieka alytiškiai
„Dzūkų žinių“ redakcija išsiaiškino, jog miško kirtimo darbus pasienyje vykdo dvejus metus veikianti MB „Bush hunter“, registruota Alytuje ir, pagal Rekvizitai. LT duomenis, turinti tik vieną apdraustą darbuotoją.
Šios bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas Mindaugas Baliukonis „Dzūkų žinioms“ patvirtino, kad miškų kirtimus prie sienos atlieka jo vadovaujama bendrovė.
Paklaustas, kas yra šių darbų atsakovas, M. Baliukonis atsakė, jog šiuos darbus užsakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinė. Jis pridūrė, jog darbų apimtys tikrai nemažos, jie ilgam turės darbo.
Pasieniečiai turi visus suderinimus
Norėdamos daugiau sužinoti apie šį užsakymą, „Dzūkų žinios“ kreipėsi į VSAT Varėnos pasienio rinktinės atstovus ir jiems pateikė klausimus. Gavome VSAT Varėnos pasienio rinktinės viešųjų ryšių specialistės Lauros Jurgelevičiūtės atsakymus:
– Kokios apimties numatyti kirtimai Lazdijų rajone, pasienyje su Baltarusija?
– Jūsų minėtoje vietovėje atliekami augmenijos (medžių, krūmų) pasienio juostoje šalinimo darbai. Pasienio juosta yra apie 13 metrų pločio. Dėl gamtinių sąlygų (grunto, reljefo), kai kuriose pasienio užkardų veiklos teritorijose ji gali būti siauresnė.
– Koks yra šių kirtimų tikslas?
– Darbai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 punktu. Jeigu valstybės siena eina miškais, pasienio juostoje iškertama proskyna. Ji tvarkoma taip, kad matytųsi valstybės sienos ženklai ir greta valstybės sienos esantys valstybės sienos apsaugos objektai ir įrenginiai. Proskynų iškirtimo ir kitus valstybės sienos priežiūros darbus organizuoja VSAT.
– Ar tai suderinta su Aplinkos ministerija?
– Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra gavusi leidimus (sutikimus) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei atitinkamų savivaldybių administracijų.
– Kam atiteks pasienyje iškirsta mediena?
– Iškirsta mediena bus panaudoti valstybės reikmėms.
Ministerija siūlo keisti taisykles
Neseniai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems siūlymams 20 kilometrų atstumu nuo sienos su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija drausti plynuosius kirtimus didesnėse nei 1,5 hektaro ploto biržėse ir kirsti želdinius ne miško žemėje bei vykdyti plynuosius miško kirtimus prie magistralinių ir krašto kelių 100 m atstumu nuo kelio briaunos. Tokie apribojimai galiotų visą laiką.
Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė, kad šie miškų kirtimo ribojimai yra svarbi nacionalinio saugumo dalis.
„Miškų politika turi ir gali atliepti strateginius valstybės saugumo interesus. Džiugu, kad priešingai nei buvusiai valdžiai, pavyko rasti kompromisus su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, privačių miškų savininkais ir VMU, užbaigti darbą, kuriuo siekiame, kad pasienio miškai taptų ne tik svarbia gamtine teritorija, bet ir nacionalinės gynybos elementu.
Apribodami plynųjų kirtimų mastą, užtikriname tankesnę miško dangą, kuri prisideda prie geresnio apsaugos priemonių veiksmingumo ir stiprina kontrmobilumo galimybes, kartu išsaugojame biologinę įvairovę bei kraštovaizdžio stabilumą“, – sakė ministras.
