Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
K. Budrys apie Rusijos ir Ukrainos paliaubas: daug kas priklauso nuo V. Putino
Rusijai prakalbus apie trijų dienų paliaubas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, kad daug kas jų metu priklausys nuo Vladimiro Putino sprendimų.
„Rusija mus ir labiausiai, žinoma, Vašingtoną bando įtikinti, kad nuo jų viskas priklauso, kad jie yra absoliučiai konflikte dominuojanti pusė, kad gali stumti konflikto, karo liniją tolyn į Vakarus, link Kyjivo. Mes žinome, kad tai yra netiesa – Ukraina laiko fronto liniją (…), bet kas yra tiesa – kad nuo Putino iš tikrųjų daug kas priklauso“, – antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Reikia toliau spausti ir nepasiduoti visam propagandiniam naratyvui, kad tiktai jo valioje viskas yra“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad Kremlius kiek anksčiau pranešė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas nurodė gegužės 8–10 d. skelbti trijų dienų trukmės paliaubas, kurios sutaps su Maskvos Pergalės dienos Antrajame pasauliniame kare minėjimu.
Tiesa, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, jog trijų dienų pauzės nelaiko patenkinama. Pasak jo atstovės spaudai, JAV lyderis siekia nuolatinių paliaubų Ukrainoje.
V. Putinas panašų įsakymą stabdyti kovas buvo davęs ir per Velykas. Nors abi pusės kaltino viena kitą pažeidus šias paliaubas šimtus kartų, kautynių mastas laikinai sumažėjo.
V. Putinas praėjusį mėnesį atmetė JAV pasiūlymą dėl visiškų ir besąlygiškų 30 dienų paliaubų, su kuriomis sutiko Ukraina. Kyjivas ir jo rėmėjai Europoje apkaltino V. Putiną paskelbus 30 valandų velykines paliaubas kaip viešųjų ryšių iniciatyvą ir pažymėjo, kad jis nenori taikos.
G. Nausėda apie Seimo sprendimą dėl A. Dudėno teisinės neliečiamybės: man yra labai gėda
Seimui nesutikus naikinti socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jam labai gėda dėl tokio parlamentarų sprendimo. Šalies vadovo teigimu, Seimas su „šia gėdos žyme“ privalės gyventi.
„Pasakyti, kad man yra gėda dėl šito Seimo sprendimo būtų netikslu – man yra labai gėda. Seimas su šita gėdos žyme dabar privalės gyventi“, – išplatintame komentare teigia G. Nausėda.
Šalies vadovas pridūrė – bene visos parlamente dirbančios partijos šiuo sprendimu dėl A. Dudėno sudavė smūgį teisinės valstybės principams.
„Žinoma, negalėčiau sakyti, kad čia viena ar kita partija lėmė tokio sprendimo atsiradimą, kadangi aš matau, kad kai kas balsavo rankomis, kai kas balsavo kojomis. Šitą nuodėmę ant savo sąžinės prisiėmė beveik visos politinės partijos. Tai yra didžiulis smūgis mums, kaip teisinei valstybei. Pademonstruotas nihilizmas mūsų teisinės sistemos atžvilgiu“, – pabrėžė prezidentas.
ELTA primena, kad antradienį Seime nepakako balsų tam, kad būtų panaikinta į „čekiukų“ skandalą įsivėlusio socialdemokrato A. Dudėno teisinė neliečiamybė. Balsavime dalyvavo tik 69 parlamentarai, kai tam, jog parlamentaras būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, reikia ne mažiau kaip 71 balso.
Balsavime nedalyvavo 30 socialdemokratų, 16 valdančiajai daugumai priklausančios „Nemuno aušros“ atstovų, taip pat – 11 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių, 7 konservatoriai, 2 demokratai „Vardan Lietuvos“, po vieną liberalą bei Mišrios Seimo narių grupės narį.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, šiuo metu turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. Dudėnas, 2019–2023 metais eidamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, galimai sukčiavo, klastojo dokumentus ir piktnaudžiavo.
Tyrimo duomenimis, pagal šias suklastotas ataskaitas tuometiniam tarybos nariui 17 kartų nepagrįstai buvo pervesta daugiau nei 10,5 tūkst. eurų.
Užimtumo tarnyba: situacija Lietuvos darbo rinkoje artimiausiu metu gerės
Europos darbo barometrui artimiausiu metu prognozuojant įvairiose šalyse didėsiantį nedarbą, situacija Lietuvos darbo rinkoje turėtų šiek tiek pagerėti, antradienį pranešė Užimtumo tarnyba.
Pasak jos, Lietuvos barometras balandį sumažėjo 1,6 balo ir liko teigiamoje zonoje – 101,1. Tuo metu nedarbą prognozuojantis komponentas traukėsi iki 100,5 (-2,8 balo), o užimtumą – iki 101,7 (-0,4).
„Prognozuojama, kad per artimiausius tris mėnesius Lietuvos darbo rinkoje situacija šiek tiek gerės. Tą rodo ir mūsų analizuojami duomenys: daugėja sezoninio darbo pasiūlymų, daugiau žmonių įsidarbina, mažėja ir registruotas nedarbas“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus duomenų analitikė Audronė Butkienė.
Tuo metu Europos darbo rinkose optimizmo mažėja. Nedarbo prognozės komponentas balandį išliko nepakitęs (98,9 balo) ir rodo, kad nedarbas žemyne šiek tiek didės. Užimtumo prognozės komponentas sumažėjo 0,3 balo, bet lieka virš neutralios ribos – 100,1, o tai rodo atsargų optimizmą darbo rinkose.
„Europos valstybinės užimtumo tarnybos vis dar nemato posūkio į gerąją pusę savo darbo rinkose“, – pranešime cituojamas IAB prognozių vadovas Enzo Weberis.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 17 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
V. Čmilytė-Nielsen: Gegužės 1-osios šventės būtų galima atsisakyti
Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad parlamentarai palaikys siūlymą iš švenčių sąrašo išbraukti Gegužės 1-ąją.
„Apskritai vertinant tai, jog reikia taupyti lėšas, reikia peržiūrėti išlaidas, kad Lietuvoje ypatingai daug yra laisvų dienų, Gegužės 1-oji yra viena iš tų dienų, kurios galima būtų atsisakyti. (…) Tai būtų mūsų toks programinis siūlymas. Tikimės, kad bus kažkiek palaikytas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Artėjant gegužės 1-ąją minimai Tarptautinei darbo dienai, Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas antradienį ketina pasiūlyti parlamentui išbraukti ją iš švenčių sąrašo.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nuomone, Lietuvoje nėra susiformavusios Gegužės 1-osios šventimo tradicijos. Jie pastebi, kad šią laisvą dieną daugelis žmonių skiria asmeninėms reikmėms, o ne minėjimams.
Beje, Seimo narys liberalas Simonas Kairys Švietimo ir mokslo komitetui siūlė iš švenčių sąrašo išbraukti Tarptautinę darbo dieną, tačiau jo iniciatyvos komitetas nepalaikė.
Anksčiau Seime irgi yra buvę iniciatyvų atsisakyti šios šventės, tačiau buvusių kadencijų parlamentarai tam nepritarė. Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje dirbantys socialdemokratai nesutinka, kad Gegužės 1-oji būtų išbraukta iš nedarbo dienų sąrašo.
Kaip ELTA jau skelbė, parlamentarai svarsto Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į švenčių sąrašą. Jei Seimas pritartų, ši diena būtų išbraukta iš atmintinų dienų kalendoriaus ir taptų nedarbo diena.
Vyriausybė, pritardama Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyvai, pasiūlė atsisakyti kito laisvadienio – lapkričio 2-osios, Vėlinių dienos. Tam pritarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai šventinių laisvadienių rokiruotei nepritaria. Jie tebesilaiko savo ankstesnės, Trišalėje taryboje išsakytos pozicijos: įtraukus Sausio 13-ąją į švenčių sąrašą, nereikėtų atsisakyti jokios kitos šventės.
Klausymus surengęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) žada ieškoti kompromisinio sprendimo dėl Sausio 13-osios šventės.
D. Matulionis pokyčių Baltarusijoje nemato: kalbėti apie susisiekimą traukiniais – per anksti
Naujasis prezidento patarėjas saugumo klausimais Deividas Matulionis teigia, kad Baltarusijos bandymams kalbėti apie keleivinių traukinių tarp Baltarusijos ir Lietuvos atnaujinimą – dar ne laikas.
„Manau, kad per anksti apie tai šnekėti. Baltarusijoje jokių pokyčių mes nematome, o jų bei Rusijos saugumo tarnybos glaudžiai bendradarbiauja“, – „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Pasak jo, Rusija įvairiomis manipuliacijomis bando sugadinti santykius tarp kaimyninių šalių, o Lietuvai reikia nepasiduoti ir stengtis žadinti Baltarusijos norą laisvei, kadangi ji – kategoriškai skiriasi nuo Rusijos.
„Jie bando įkalti pleištą tarp lietuvių ir baltarusių. Tam reikia specifinio vidinio atsparumo Lietuvos visuomenėje. Baltarusiai tikrai nėra rusai – tai visiškai kitokia tauta, kuri nėra agresyvi, tačiau juos reikia skatinti, kad jie jaustų norą būti laisvais. Čia kaip tik bandoma pasakyti, kad baltarusiai atvykę į Lietuvą kėsinasi į šalies vertybes ir simbolius“, – teigė prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ penktadienį pranešė, jog Lietuva iš Baltarusijos sulaukė pasiūlymo atkurti susisiekimą tarp šalių keleiviniais traukiniais. Susisiekimo ministro atstovo Luko Paškevičiaus teigimu, šis pasiūlymas svarstomas – laukiama Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų bei Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimo.
Susisiekimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos traukiniais buvo nutrauktas 2020 m., dėl tuo metu siautusios COVID-19 pandemijos. Ši susisiekimo priemonė, Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, taip ir nebuvo atkurta.
Mėlynąsias vėliavas šią vasarą iškels septyni šalies paplūdimiai
Septyniems Lietuvos paplūdimiams šiemet suteiktos Mėlynosios vėliavos, antradienį pranešė Lietuvos savivaldybių asociacija.
Anot jos, apie tokį sprendimą Lietuvą informavo Kopenhagoje veikiančio Aplinkosaugos švietimo fondo sudaryta tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija.
Mėlynąją vėliavą šiemet iškels centriniai Nidos, Juodkrantės bei Preilos paplūdimiai, taip pat Palangos Birutės parko paplūdimys bei Vilniaus Balsio ežero, Valakupių I ir II paplūdimiai.
Mėlynoji vėliava suteikiama paplūdimiams, atitinkantiems tarptautinius aplinkosaugos, vandens kokybės, saugumo ir prieinamumo kriterijus.
Mėlynąją vėliavą turinčių paplūdimių būklė vertinama ir vasaros metu. Dažniausiai tai atlieka nacionalinės tarybos atstovai, tačiau vertinti gali ir atvykę tarptautiniai ekspertai. Paplūdimiui neatitikus kriterijų, vėliava gali būti nuleidžiama laikinai arba jos netenkama visam sezonui.
Mėlynoji vėliava plevėsuoja daugiau kaip 4000 paplūdimių 50-yje pasaulio šalių. Lietuva šioje programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais..
P. Poderskis siūlys atsisakyti statybos leidimų individualiems namams
Siekiant mažinti biurokratiją, aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlys, kad norintiesiems statyti individualius namus nebereikėtų gauti statybos leidimo.
„Siūlome aiškų pokytį – atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Ne todėl, kad mums nesvarbu kokybė, o todėl, kad galime tą kokybę užtikrinti kitaip – per atsakomybę ten, kur ji turi būti. Tokiu atveju
visas procesas – nuo projektavimo iki statybų pradžios – truktų ne metus, o apie 3–4 mėnesius. O savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio tikrai svarbiems, sudėtingiems objektams“, – savo „Facebook“ paskyroje pirmadienį rašė P. Poderskis.
Anot jo, Lietuvoje kasmet išduodama apie 12–13 tūkst. leidimų statybai, o iš jų 70 proc. – individualiems namams. Taip pat esą tiek paprastiems vienbučiams, tiek sudėtingiems dvibučiams taikomos vienodos biurokratinės procedūros.
„Tai perkrauna savivaldybes, stabdo procesus ir švaisto laiką ten, kur jo tikrai nereikia“, – tikino P. Poderskis.
Pasak Aplinkos ministerijos vadovo, tai nereikštų, kad kiekvienas galėtų statyti tai, ką nori ir bet kokioje vietoje – projektus vis tiek rengtų profesionalūs inžinieriai ir architektai.
„Visa tai vyksta pagal teritorijų planavimo dokumentus ir pagal juos statyti „bet ko, bet kur“ negalima. Tiesa, jeigu turite sklypą, skirtą individualaus namo statybai – kodėl kažkas savivaldybėje papildomai turėtų pasisakyti apie jūsų galimybę realizuoti savo kūrybos teisę?“ – svarstė P. Poderskis.
„Siūlome iš proceso išimti tą vadinamąją „vidurinę grandį“, bet kartu stiprinti atsakomybę. Jei bus pažeidimai – svarstome apie baudas, priverstinį griovimą ir kitus realius svertus. Tikslas – ne paleisti betvarkę, o atverti kelią sveikai logikai: pasitikėjimas, aiškios taisyklės, aiški atsakomybė“, – teigė ministras.
Aplinkos ministras P. Poderskis pirmadienio Vyriausybės posėdyje pristatė darbo grupės, skirtos administracinės naštos mažinimo klausimams spręsti, planuojamą veiklą ir prioritetus statybų sektoriuje.
Darbo grupės veikloje taip pat planuojama peržiūrėti renovacijos reikalavimus, žemės procedūras, poveikio aplinkai vertinimo bei Taršos ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų procesus.
Šios grupės nariai yra asocijuotų verslo struktūrų, Savivaldybių asociacijos, Aplinkos ministerijos atstovai.
Grupės posėdžiai vyks viešai, nuotoliniu būdu juos galės stebėti visi, besidomintys šiomis temomis. Apie posėdžius bus nuolat informuojama Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje.
Policijos atstovas: proteste prieš NT mokestį dalyvavo apie 4–5 tūkst. žmonių, incidentų nefiksuota
Vilniuje sekmadienį vykusiame proteste prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį dalyvavo apie 4–5 tūkstančiai žmonių, incidentų renginio metu nefiksuota, teigė sostinės policijos atstovas Jevgenijus Liepis.
„Buvo ramu, renginys praėjo sklandžiai, be jokių incidentų“, – Eltai sekmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus viršininkas J. Liepis.
Anot jo, renginio metu prie Katedros aikštės buvo užsidegusi šiukšliadėžė, tačiau ugniagesiai ją užgesino. Taip pat, policijos atstovo teigimu, viena moteris pasijuto prastai, tad buvo iškviesti medikai. Tačiau, kaip teigė J. Liepis, šie įvykiai nėra vertinami kaip susiję su protestu.
„Manome, kad renginyje dalyvavo nuo 4 iki 5 tūkstančių žmonių“, – sakė J. Liepis.
ELTA primena, kad sekmadienį sostinės Katedros aikštėje surengtas protestas prieš planuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“.
Kaip skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“, renginį organizavo asociacija „Atoveiksmis“ ir praėjusiais metais kelis kartus vaivorykštės spalvų vėliavas viešai deginęs, visuomenininku prisistatantis Raimondas Šimaitis.
„Tai ne tik protestas – tai mūsų šauksmas už teisybę, už sąžiningumą, už teisę gyventi oriai savo namuose nebijant, kad senatvėje, ar susirgus, ar netekus pajamų, teks kraustytis į gatvę, nes mokesčiai už nuosavą būstą taps nebepakeliami“, – skelbė mitingo organizatoriai.
Šį renginį viešai palaiko ir dalyvauti jame ragino Lietuvos šeimų sąjūdis.
Dėl mitingo buvo ribojamas eismas sostinės senamiestyje, dirbo sustiprintos policijos ir Viešojo saugumo pajėgos – iš viso patruliavo 150 pareigūnų.
ELTA primena, kad Finansų ministerija Seime registravo ir derina mokesčių pertvarkos projektus.
Siūloma plėsti NT mokesčio bazę ir apmokestinti brangesnį nei 40 tūkst. eurų vertės turtą (80 tūkst. eurų vertės dviems bendrasavininkiams), dabar šiai kartelei siekiant 150 tūkst. eurų.
0,1 proc. tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų, 0,2 proc. – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Brangiausią daugiau nei 600 tūkst. eurų vertės turtą siūloma apmokestinti 1 proc. tarifu.
Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, apmokestinimas būtų taikomas nuo 50 tūkst. eurų NT vertės vienam asmeniui arba nuo 100 tūkst. eurų bendro būsto vertės.
Taip pat siūloma taikyti 50 proc. metinio NT mokesčio nuolaidą pirmajam būstui, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų.
Numatomas ir 4 proc. tarifas apleistam ar neprižiūrimam nekomerciniam NT.
Verta paminėti, kad pirminis pasipiktinimas viešojoje erdvėje kilo, kai visuomenė susipažino su preliminariais, neįregistruotais NT mokesčio pakeitimo siūlymais, pagal kuriuos NT būtų buvęs apmokestinamas nuo nulinės vertės. Visuomenėje ir Seime kilus didžiulėms diskusijoms, galiausiai įregistruoti Finansų ministerijos siūlymai pasikeitė.
R. Vaikšnoras apie moterų šaukimą į karo tarnybą: pirmiau išnaudokime tuos resursus, kuriuos turime
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia šiuo metu nematantis poreikio šaukti moteris į privalomąją karo tarnybą. Pasak jo, šiuo metu reikia išnaudoti turimą vaikinų skaičių ir sudaryti sąlygas jiems visiems atlikti savo pareigą.
„Mes dar vis turime nemažas atsargas jaunų vaikinų, kurie dėl įvairių priežasčių negali atlikti tos pareigos. (…) Sudarykime sąlygas kiekvienam jaunuoliui ir vaikinui patarnauti ir atlikti pareigą tėvynei“, – laidoje „ELTA savaitė“ kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Moterys ir dabar turi galimybę savanoriškai ateiti, pasirašyti, pasirinkti tą terminą, kada nori, konkretų dalinį ir vėliau likti arba profesinėje karo tarnyboje, arba išeiti į gyvenimą (…). Bet ar šiandien reikia (šaukti moteris į tarnybą – ELTA)? Aš sakyčiau – išnaudokime pirmiau tuos resursus, kuriuos turime, o vėliau svarstykime“, – pridūrė jis.
R. Vaikšnoro teigimu, šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro 10 proc. moterų, kurios tarnauja įvairiose pareigybėse – nuo eilinių karių iki karininkių.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra sakiusi, kad privalomas moterų šaukimas į karinę tarnybą yra tik laiko klausimas, jei norima užtikrinti pakankamą pajėgumų skaičių.
ELTA primena, kad šįmet į privalomąją karo tarnybą planuota pašaukti per 3,9 tūkst. jaunuolių. Kasmet šis skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. tarnauti bus kviečiama daugiau kaip 6 tūkst. prievolininkų – ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų. Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, ilgainiui tai sudarys sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
