Ne vienerius metus mes puikavomės prieš kitas Europos valstybes, kaip gerai ir turtingai mes gyvename, kokį progresą pasiekėme. Ir staiga – ups, paaiškėja, jog karalius nuogas. Pagal naujausią statistiką, skurdo lygis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje, o pastarųjų metų duomenys rodo nerimą keliančias tendencijas.
2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 589 tūkst. žmonių, arba 20,6 proc. šalies gyventojų. Nors tai šiek tiek mažiau nei 2022 m., kai šis rodiklis siekė 20,9 proc., Lietuva vis dar išlieka tarp šalių su aukščiausiu skurdo rizikos lygiu Europos Sąjungoje, nusileisdama tik Latvijai ir Bulgarijai . 2024 m. absoliutaus skurdo lygis padidėjo iki 5,8 proc., palyginti su 3,6 proc. 2023 m.
Labiausiai pažeidžiamos grupės: senjorai: 2023 m. 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis siekė 36,1 proc., vieniši tėvai: namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo su vaikais, skurdo rizikos lygis 2022 m. buvo 35,6 proc., bedarbiai: tarp bedarbių absoliutaus skurdo lygis 2022 m. siekė 24,2 proc.
2023 m. 11,1 proc. Lietuvos gyventojų neturėjo galimybės bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto. 2024 m. vasario mėn. 14,3 proc. gyventojų trūko pinigų maistui.
Kokios skurdo priežastys? Mažos algos ir didelis nedarbas – ypač kaimo vietovėse, kur nedarbo lygis beveik dvigubai didesnis nei miestuose. Regresyvi mokesčių sistema – neužtikrinanti socialinio teisingumo ir prisidedanti prie pajamų nelygybės.
Oficialiuose šaltiniuose nurodomi tokie galimi šios problemos sprendimai:
Socialinių išmokų didinimas,: ypač pensininkams ir vienišiems tėvams. Mokesčių sistemos reforma, siekiant užtikrinti didesnį socialinį teisingumą. Darbo vietų kūrimas regionuose, skatinant investicijas ir mažinant nedarbą. Švietimo ir perkvalifikavimo programos, padedančios žmonėms įgyti paklausių įgūdžių darbo rinkoje.
O dabar pažiūrėkime, kaip šioje situacijoje elgiasi mūsų šalies valdžia.
Seimas netrukus svarstys nekilnojamojo turto mokesčio įteisinimą. Žmonėms, kurie turi net nedidelius butus provincijoje ir gyvenantiems žemiau skurdo ribos, gali tekti patuštinti ir taip tuščias pinigines. Ar tai socialiai teisinga? Juk žmonėms, kurie pirko butus ar statė savo namus, valdžia pinigų tam nedavė, tai kodėl teks už tai atiduoti savo varganus pinigus valstybei?
Žmonėms valdžia planuoja naujus mokesčius – automobilių techninę apžiūrą planuoja atlikti ne kas dvejus metus, kaip dabar, bet kasmet. Vėl naujos išlaidos?
Garsiai sakoma, jog tie mokesčiai reikalingi stiprinti šalies gynybą. O kaip pati valdžia planuoja prie to prisidėti? Premjeras nurodė visoms ministerijoms 5 proc. sumažinti savo išlaidas, bet panašu, kad tai buvo balsas tyruose. Vietoj to, Teisingumo ministerija už 9 tūkst. eurų prisipirko šokolado, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija už 13 tūkst. eurų kurorte surengė didelės prasmės neturinčią konferenciją.
Ar taupo Seimo nariai? Vargu. Ar tikrai kiekvienam Seimo nariui reikia keturių padėjėjų ar patarėjų, kuriems mokami atlyginimai? Ar Seimo nariai yra tokie bejėgiai, kad jiems reikalinga padėjėjų armija?
Kam jiems taupyti, juk už visas jų pramogas ir kanceliarines išlaidas sumokės tie, kurie uždirba minimumą ar vos suduria galą su galu. Tokia tad mūsų „gerovės valstybė?“
