(UAB „Luksnėnų sodai“ nuotr.)
Nuolat besikartojančios šių metų šalnos varo į neviltį sodininkus, uogų, daržovių, javų ir netgi galvijų augintojus. Vieninteliams Pietų Lietuvos versliniams „Luksnėnų sodams“ šalnos smogė ypač negailestingai.
„Kiek tikrinome žiedų, net neprasiskleidusių, rausvojo pumpuro tarpsnyje – viskas juoda. Jau turime pradinę pažymą apie šalnų padarytą žalą. Alytaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus komisija konstatavo, jog sodams padaryta žala daugiau nei 90 proc. Padaryti nuostoliai sieks šimtus tūkstančių eurų“, – kalbėjo UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Gitana Jonuškaitė.
Jai antrino ir pavaduotojas UAB „Luksnėnų sodai“ akcininkas Vaidas Stanaitis: „Iškeltos juodos vėliavos, iš 100 tikrintų žiedų vos vienas kitas gyvas. Bandėme gelbėti kitą dieną po šalnų purkšdami mikroelementais, amino rūgštimis, gal kažką pavyks išgelbėti, tačiau kol kas derliaus prognozės labai liūdnos. Gal valstybė padės.“
V. Stanaičio nuomone, kai orai tokie neprognozuojami, neįmanoma rasti būdų apsaugoti obelis nuo 7 ar 8 laipsnių šalčio. Esminis dalykas, kad nuo šalnų sodų negalima apsidrausti.
„Šios savaitės naktis iš pirmadienio į antradienį buvo pirma nuo balandžio vidurio, kai negavome šalčio. Šalnos sodus smūgiavo tris savaites iš eilės, nuo mažų iki labai stiprių. Pati stipriausia jiems smogė balandžio pabaigoje. Didelės šalnos buvo ir praėjusią savaitę – dirvos paviršiuje termometro stulpelis rodė 6,8 laipsnio šalčio ir 5 laipsnius šalčio ore.
„Išbandėme viską, ką tik galėjome – deginome laužus, naktimis važinėdami purškėme vandeniu, o rytą purškėme amino rūgštimis, kad obelys būtų pamaitintos ir mažiau stresuotų. Vienintelio dalyko nedarėme – nėjome melstis į bažnyčią. Turime laukti gegužės galo, kad pamatytume, ar dar liko užuomazgų“, – pasakojo „Luksnėnų sodų“ direktorė.
Anot jos, pagal patikrintus žiedus, nesitikima, kad koks nors derlius bus. „Toks stiprus sodų nušalimas, jei nėra sukaupta lėšų iš ankstesnių metų nenumatytiems atvejams, gali baigtis bankrotu. Tikimės, kad nuostolius padės sušvelninti valstybės parama. Kol kas viskas atrodo labai liūdnai. Ko gero, šį sezoną neprireiks 100 skynėjų, kuriuos kasmet kviesdavome laikinam darbui. Tikriausiai skynimas bus labai trumpas ir užteks vienos grupės iki 30 žmonių“, – žvelgė į ateitį G. Jonuškaitė.
Sodininkė prisiminė, kad 2019 metais buvo stiprus obelų nušalimas, tačiau pavyko užauginti apie 30 proc. kasmetinio vidutinio derliaus. Šiemet to luksnėniškiai nesitiki – per ilgai siautėjo šalnos, oro temperatūra šokinėjo nuo 27 laipsnių šilumos iki 7 laipsnių šalčio.
Sodininkus liūdina ir tai, kad draudikai nedraudžia sodų pačiu sudėtingiausiu laikotarpiu – nuo balandžio iki spalio. „Draudžia žiemos periodu, kai sodai neaugina derliaus. Kreipėmės į vieną draudimo kompaniją, bet mums buvo paaiškinta, jog mūsų veikla labai rizikinga. Žydėjimo, vaisių mezgimo periodu ir užklumpa didžiausios negandos – šaltis gali nušaldyti žiedus, gali užklupti krušos ir vėjas gali išpurtyti medžius, bet mes paliekami vieni prieš gamtos stichijas“, – pabrėžė G. Jonuškaitė.
„Norėtume, kad valstybė nukentėjusiems sodams skirtų diferencijuotą paramą, atsižvelgiant į patirtus nuostolius, o ne visiems sodams pagal krepšelį, kaip jau buvo nutikę. Kol kas tyla iš Žemės ūkio ministerijos, galbūt jie laukia galutinių žinių apie nušalimus“, – svarstė „Luksnėnų sodų“ vadovė.
G. Jonuškaitės teigimu, dėl susidariusios situacijos bendrovėje sustabdytos numatytos investicijos, mažinamos išlaidos. „Guodžia tai, kad praėjusiais metais derlius buvo geresnis nei vidutinis, tačiau jei niekas nepadės, per šiuos metus ne tik kad visą užaugintą pelną suvalgysime, gali tekti kreiptis paskolos į banką“, – sakė V. Stanaitis.
UAB „Luksnėnų sodai“ dirba 17 darbuotojų. Beveik 200 hektarų plote auginama apie 80 skirtingų obelų veislių, 65 hektaruose auginami ekologiški obuoliai.
