
Renovuojant daugiabučius, gyventojams neretai kyla klausimas – kas atsakys, jei darbai bus atlikti nekokybiškai, kas mokės už defektų ištaisymą? Įstatymai aiškiai nurodo, kad už atliktų darbų kokybę atsakingas yra statybos rangovas. Todėl, net jei pasibaigus renovacijai paaiškėja trūkumai, butų savininkams dėl to papildomų išlaidų nekyla – visus defektus ištaiso darbų vykdytojai.
Matomiems darbams – sienoms, langams, stogui – taikoma 5 metų, o paslėptiems elementams – 10 metų garantija. Jei defektai buvo tyčia paslėpti, apsauga pratęsiama iki 20 metų.
„Baigus renovaciją, rangovas privalo pateikti 3 metų garantinio laikotarpio draudimą, kuris sudaro 5 proc. statybos darbų vertės. Jei atsiranda defektų, gyventojai pirmiausia kreipiasi į projekto administratorių, kuris užtikrina jų šalinimą. Jei rangovas atsisako tai daryti, administratorius gali pasitelkti kitą įmonę, o išlaidos padengiamos garantinio draudimo lėšomis“, – paaiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Aktyvūs gyventojai prisideda prie sklandaus renovacijos proceso
Kad renovacijos projektas būtų sėkmingas, svarbu, kad gyventojai aktyviai bendradarbiautų su projekto administratoriumi. Jie turėtų nedvejodami išsakyti nuogąstavimus, jei pastebi, jog darbai atliekami netinkamai, nesilaikoma saugumo reikalavimų, neužtikrinama tvarka statybvietėje arba statybininkai elgiasi neatsakingai.
„Būtent projekto administratorius yra atsakingas už problemų sprendimą. Tais atvejais, kai jis nesiima veiksmų, gyventojai gali drąsiai kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA“, – pabrėžia E. Petrauskas.
Šiemet APVA gavo beveik 30 gyventojų kreipimųsi dėl galimų renovacijos darbų pažeidimų. Dažniausiai pranešama apie darbų organizavimą ir kokybę tada, kai gyvenamosiose patalpose stiklinami balkonai, keičiami langai, radiatoriai, šildymo sistemos stovai, vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai. Dalis nepasitenkinimo kyla dėl to, kad šie darbai užsitęsia ir žmonėms sukelia nepatogumų. Vėliau sulaukiama nusiskundimų dėl galimai nebaigtų darbų ir defektų, naudojamų technologijų teisingumo, medžiagų kokybės.
Atliekamos reguliarios renovuojamų namų patikros
Siekdama užtikrinti kokybišką renovaciją, APVA atlieka planines renovuojamų namų patikras. Jų metu tikrinama ne tik darbų kokybė, bet ir naudojamos medžiagos, darbo organizavimas bei tvarka statybvietėje.
Dažniausiai renovacijos metu nustatomi nedideli pažeidimai, kurie paprastai greitai pašalinami. Tai gali būti netinkamai laikomi statybiniai produktai, neužtikrinta jų apsauga nuo oro sąlygų, netvarkinga statybvietė, informacinio stendo nebuvimas, nepašalintos šiukšlės, išmėtyti įrankiai ar ant praėjimų palikti elektros kabeliai. Nors tai gali pasirodyti kaip smulkmenos, tik dirbant tvarkingoje ir saugioje aplinkoje galima užtikrinti aukštą darbų kokybę.
Baigus darbus, jų kokybę ir atitikimą techniniam projektui vertina VTPSI komisija. Jei pažeidimų nenustatoma, surašomas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai. Prieš išmokant valstybės paramą, APVA specialistai dar kartą įvertina, ar visos investicijų plane numatytos priemonės įgyvendintos, ir patikrina jų kokybę.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
