Vis dažniau daugiabučių modernizacijos metu pasirenkamos pažangios inžinerinės technologijos, leidžiančios mažinti energijos sąnaudas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir pagerinti patalpų mikroklimatą. Nors šie sprendimai naudingi tiek gyventojams, tiek aplinkai, būtina įvertinti konkretaus pastato technines galimybes ir pasirinkti labiausiai tinkamas priemones.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas ragina tokius inžinerinius sprendimus vertinti ne kaip galimas, o kaip būtinas investicijas ir primena apie galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama jų diegimui.
„Nusprendę renovuoti savo daugiabutį žmonės dažnai svarsto apie nepriklausomo energijos šaltinio, kuris gamintų reikalingą elektros kiekį namui, įsirengimą. Esant tokiai galimybei yra skaičiuojama kaina ir per kiek laiko atsipirktų. Šiandien, esant tinkamoms techninėms sąlygoms, daugelis noriai įrengia fotovoltines saulės elektrines ant daugiabučių stogų. Tai sprendimas, kuris ne tik didina energetinį savarankiškumą, bet ir finansiškai atsiperka“, – akcentuoja ekspertas.
E. Petrauskas pažymi, kad valstybės parama taikoma įvairių atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimui, taip pat vėdinimo sistemoms su rekuperacija.
Šilumos siurblių ir saulės elektrinių duetas
Tarp vis dažniau pasirenkamų šildymo alternatyvų išsiskiria šilumos siurbliai. Sistema „oras–vanduo“ leidžia efektyviai panaudoti lauko orą patalpų šildymui, tuo pačiu mažinant taršą.
Efektyviausi – geoterminiai siurbliai, kurie šilumą išgauna iš žemės gelmių. Jie gali būti diegiami dviem būdais: horizontaliai (reikia didesnio žemės ploto) ir vertikaliai (gręžiant iki 100–150 m gylio). Nors vertikalus sprendimas brangesnis, jis užtikrina didesnį patikimumą ir ilgesnį veikimo laiką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šilumos siurbliai reikalauja nemažai elektros energijos. Tačiau dalį jos galima pasigaminti patiems, įsirengus fotovoltinę saulės elektrinę.
„Jos ir šilumos siurblio derinys leidžia sumažinti bendras išlaidas, be to, suteikia ir nepriklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų bei kintančių elektros kainų. Tiek šilumos siurbliai, saulės elektrinės, tiek kitos pagrindinės renovacijos priemonės gali būti įtrauktos į kompleksinės renovacijos projektus. Kitaip tariant, šias sistemas diegiantiems gyventojams gali būti suteiktas finansavimas valstybės lėšomis, kas padidina šių sprendimų prieinamumą“, – teigia E. Petrauskas.
Rekuperacija: švarus oras ištisus metus
Renovuojant pastatą svarbu nepamiršti užtikrinti ir tinkamą patalpų oro kokybę. Centralizuota mechaninio vėdinimo sistema su šilumos atgavimu (rekuperacija) padeda palaikyti sveiką mikroklimatą ir sumažinti energijos nuostolius.
„Mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu leidžia efektyviai išspręsti kelias problemas – drėgmės, pelėsio pavojų bei pablogėjusios oro kokybės. Iš patalpų išeinantis šiltas oras pašildo į patalpas tiekiamą šaltą lauko orą, ir taip sutaupo šilumos energiją. Tačiau tai dar ne viskas – vienu metu įrengus tokią sistemą, galima papildomai ją išplėsti ir su vėsinimo funkcija“, – pasakoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Nors vėsinimui reikia papildomos elektros, ją gali tiekti saulės elektrinės. Tokiu būdu įvyksta sinergija, kai energijos poreikis ir pagaminamas kiekis vasarą sutampa.
„Šios dvi sistemos papildo viena kitą. Vasarą, kai patalpas kaitina saulė ir jas vėsinti reikia labiausiai, saulės elektrinės gamina daugiausia elektros energijos. Šis derinys tampa dažnu renovacijos pasirinkimu, ypač dabar, kai šiltėjant vasaroms, vėsinimas aktualus ir Lietuvos klimato zonai“, – teigia pašnekovas.
Valstybės parama renovacijai
Iki šių metų spalio 1 d. galioja APVA kvietimas teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui, siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Informaciją apie kvietimo sąlygas galima rasti www.apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ yra finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
