Praėjusią savaitę Seimas galutinai pritarė didžiausios apimties mokestinių ir pensijų sistemų reformai per pastarąjį dešimtmetį.
Vyriausybės siūlymu įgyvendinami pokyčiai palies praktiškai visus gyventojus – nuo dirbančiųjų ir vaikų turinčių šeimų iki nekilnojamojo turto savininkų bei pensijų kaupimo dalyvių. Praėjusį penktadienį šią reformą savo parašu patvirtino ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
Ką ši reforma reiškia, ar mes gyvensime geriau ir teisingiau?
Progresyvesnis gyventojų pajamų apmokestinimas. Šiuo metu taikomi 20 ir 32 proc. GPM tarifai bus papildyti tarpiniu 25 proc. tarifu. Tai reiškia, kad metinės pajamos bus apmokestinamos laipsniškai, pagal jų dydį: 20 % tarifas taikomas žemoms ir vidutinėms pajamoms; 25 % – vidutinėms–aukštesnėms pajamoms (tarpinė zona); 32 % – aukštoms pajamoms viršijant tam tikrą metinę ribą (kurią dar nustatys Vyriausybė).
Toks modelis labiau atitinka socialinio teisingumo principą, bet kartu kelia klausimų dėl motyvacijos dirbti daugiau ar turėti papildomų pajamų.
Reformoje numatyta daugiau lengvatų šeimoms su vaikais. Prezidento siūlymu, nuo 2027 m. įsigalios papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (PNPD) tėvams – 87 eurai per mėnesį už kiekvieną vaiką, kas sudaro apie 208 eurus metinio „į rankas“ priedo vienam iš tėvų. Tai svarbus sprendimas šeimų, ypač daugiavaikių, pajamų didinimui.
Ypač ilgai buvo diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokesčius, buvo pateikta gausybė šio mokesčio variantų, kol pagaliau apsistota ties šiuo: pirmasis būstas bus apmokestinamas tik viršijus 450 tūkst. eurų vertės „grindis“ (vienam asmeniui), kiti NT objektai apmokestinami nuo 50 tūkst. eurų bendrai vertei. Akivaizdu, jog ši reforma ypač palies daugiau NT turinčius gyventojus ir komercinių objektų savininkus.
Kalbant apie kitus mokesčius, tai verta pastebėti, jog pelno mokestis auga vienu procentiniu punktu – iki 7 % ir 17 %, priklausomai nuo įmonės dydžio, įvedami nauji cukraus ir ne gyvybės draudimo mokesčiai. Taip pat naikinama PVM lengvata šildymui, todėl šilumos sąskaitos augs.
Įstatyme atsiranda mokesčių lengvatos ūkininkams. Jei ūkininko metinės pajamos mažesnės nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – taikomas 15 % GPM tarifas, jei viršija – 20 % tarifas. Tai išlaiko santykinį palankumą smulkesniems ūkiams.
Atsiranda naujovių pensijų fonduose. Nuo 2026-ųjų bus galima pasitraukti iš II pensijų pakopos fondų ir atsiimti visą savo įmokų dalį ir investicinį prieaugį. Taip pat bus galima vieną kartą per gyvenimą išsiimti iki 25 % sukauptos sumos (atskaičius 3 %).
Ką tai reiškia paprastam gyventojui? Mažesnes ar vidutines pajamas gaunantys žmonės nebus stipriai paveikti – jiems bus taikomi lengvatiniai tarifai ar didesni PNPD.
Vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantieji gali jausti didesnę mokestinę naštą. Turintieji kelis NT objektus, susidurs su papildomais mokesčiais. Verslas mokės daugiau pelno mokesčio, o tai ilgainiui gali paveikti kainas ar investicijas.
Naujoji reforma neva bando subalansuoti biudžeto pajamų augimą ir socialinį teisingumą, bet kelia nemažai klausimų dėl administravimo, poveikio darbo motyvacijai ir verslo konkurencingumui. Tačiau svarbiausia – žmonėms būtina žinoti pokyčius iš anksto ir planuotis savo finansus, nes šios naujovės neišvengiamai turės įtakos visiems. Akivaizdu, jog tai nesukels žmonių pasitenkinimo.
