64-erių alytiškis Antanas Morkeliūnas muzikantas, stalius, ginklų buožių restauravimo, portretų rėminimo meistras. Bet didžiausia jo aistra – muzika. Jau daugiau nei 40 metų vyras groja vestuvėse, jubiliejuose, asmeninėse šventėse, o paskutiniu metu vis daugiau sulaukia kvietimų groti smarkiai populiarėjančiuose šokiuose „Kam virš 30…“.
Antanas gimė Barkūniškio kaime, Krokialaukio seniūnijoje, Alytaus rajone. Augdamas muzikantų giminėje, kažin ar galėjo pasirinkti kitokį gyvenimo kelią. Pripratęs prie muzikos garsų – juos nuo vaikystės pamilo, o paėmęs į rankas instrumentą jo nepaleidžia iki šiol. Tėvai nebuvo profesionalūs muzikantai, kartais pagrodavo kaimo šventėse, subuvimuose ar giminių susitikimuose. „Mano tėvas Albinas ir mama Marijona – muzikantai. Namuose turėjome įvairių instrumentų. Į rankas pirmąjį instrumentą, akordeoną, paėmiau būdamas 6-erių“, – pasakoja Antanas. Baigęs Ūdrijos 8-metę mokyklą jis ilgai negalvodamas pasirinko mokytis Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje. „Laikiau stojimo egzaminą: grojau pianinu ir gitara“, – tęsia pašnekovas.
Darbas – muzika
Jaunystėje muzikuoti vyrui patiko, o grodavo visas tuo metu populiarias dainas, ypač grupės „Nerija“. „Norėdami išmokti naujų dainų lankydavomės koncertuose, dažnai Palangoje. Vėliau dainas įsirašydavome į kasetės juostą ir klausydami kasetinio magnetofono mokėmės“, – prisiminė A. Morkeliūnas. Vyro brolis Mindaugas (ATA), septyneriais metais jaunesnis už Antaną, taip pat buvo profesionalus muzikantas. Abu broliai ne kartą vestuvėse grojo. „Pirmąją vestuvę Genių kaime grojau smuiku būdamas 14-os kartu su muzikantu Antanu Baciuška“, – sako pašnekovas.
Grįžęs po karinės tarnybos A. Morkeliūnas įsidarbino Alytaus mašinų gamykloje, grojo estradiniame gamyklos ansamblyje. „Koncertuodavome visoje Lietuvoje“, – pažymi Antanas. Visi vyro darbai buvo susiję su muzika: tiek pagrindiniai, tiek papildomi. Tiesa, 4 metus jis dirbo fotostudijoje „JOKI“ portretų rėminimo meistru. „Aš visada buvau linkęs prie technikos, tad gavęs pasiūlymą imtis šio amato sutikau“, – sako Antanas, turintis įrangą, mokantis ir galintis dirbti staliaus darbą. Kiek rėmų pagamino – nesuskaičiuoja! Vyrui patinka dirbti su medžiu. Jis turi licenciją ir ginklų medinėms dalims remontuoti.
Vestuvių muzikantas jau 40 metų!
A. Morkeliūnas vestuvėse groja jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Pašnekovas skaičiuoja, kad nuo 1982 metų mažiausiai su 20-čia muzikantų grojo vestuvėse ir jubiliejuose. Sukaupęs solidžią muzikanto patirtį Antanas pasakoja apie asmeninių renginių subtilybes. „Dainas svečiams parenku ne pagal savo skonį, o pagal tai, kaip svečiai reaguoja. Jeigu jie šoka ir linksminasi grojant trankiai muzikai, tokią ir groju, bet jeigu daugiau yra šokančių valsą, vadinasi, to vakaro publika nėra linkusi trankiai linksmintis“, – pažymi muzikantas. Pasak Antano, muzikantas asmeninėje šventėje labai reikalingas, nes jis ne tik dainuoja, bet ir veda šventę, užima svečius, reaguoja į konkrečias situacijas, ko negali padaryti didžėjus.
14 kasečių ir diskų
A. Morkeliūnas dainų nekuria, dažniausiai perdainuoja kitų melodijas, mėgsta liaudies bei užsienio šalių atlikėjų muziką. Jam dainas rašydavo tiek profesionalūs dainų tekstų autoriai, tiek mėgėjai. 1994 metais jis išleido pirmąją grupės „Aidas“ kasetę, netrukus ir kompaktinį diską. Sėkmingai pavykus pirmiesiems įrašams, Antanas nesustojo ir iš viso išleido 14 kasečių ir kompaktinių diskų. „Dėl kasečių leidybos darbo turėjome sočiai, o naudos nelabai“, – atvirai sako pašnekovas. Pasak jo, išleisti kasetę buvo vienas darbas, bet ne mažiau svarbus darbas ją populiarinti. O tam reikėjo filmuoti klipus, kurie kainavo daug laiko ir resursų“, – sako muzikantas.
Šokiai „Kam per 30“
Kurį laiką Antanas muzikuoja su luksnėniškiu Vaidu Gumausku. Jie grojo Luksnėnų šokiuose „Kam per 30“, vėliau Alytaus „Dzūkijos“ mokykloje. „Sulaukiu žinučių su kvietimais atvykti groti ir kituose šokiuose. Džiaugiuosi, kad žmonėms mano muzika patinka ir esu jiems reikalingas“, – sako A. Morkeliūnas, kuomet negroja, jis stoja prie medžio apdirbimo staklių ir dirba – restauruoja medines šautuvų buožes ar atlieka kitus darbus. Negana to, jis dar yra ir aktyvus medžiotojas. Tačiau tyliai prasitaria: „Šio mėnesio pabaigoje išeinu į pensiją. Gyvenimas greitai bėga… Bet mane lydi geri prisiminimai, draugiški ryšiai su žmonėmis ir muzika.“
Su žmona Romute užaugino dvi dukras, kurios taip pat yra baigusios muzikos mokyklą.
