Dauguma daugiabučių, pastatytų iki 1993 m., neatitinka šiandienos gaisrinės saugos standartų. Nors gaisro pavojus realus, daugelis gyventojų imasi veiksmų tik po nelaimės. Priemonių, galinčių sumažinti gaisro pavojų, sistemų atnaujinimui reikia nemažai investicijų, todėl verta pagalvoti apie kompleksinę pastato renovaciją, kuri tam numato valstybės paramą.
Jaučiasi saugūs, nors taip nėra
Kaip pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas, pagrindinės rizikos kyla dėl neveikiančių saugos sistemų, susidėvėjusios elektros instaliacijos bei ribotų evakuacijos galimybių.
„Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas – daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Svarbi gaisrų priežastis yra ir ekonominiai motyvai – elektros instaliacijos, signalizacijoms ar kitų sistemų atnaujinimams reikia investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar negali skirti. Prie problemos prisideda ir informacijos trūkumas – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškina A. Česūnas.
Pasak jo, riziką didina savavališkai užtverti balkonai ar neteisėtai kaip dūmtraukiai naudojami ventiliacijos kanalai. Be to, dėl įstatymų ribojimų patikros butuose be gyventojų sutikimo negalimos, todėl pažeidimai dažnai lieka nepastebėti.
Sprendimas – kompleksinė renovacija
A. Česūnas pabrėžia, kad renovuojant būtina modernizuoti visas su gaisrine sauga susijusias sistemas: gaisrinę signalizaciją, vėdinimą, evakuacijos kelius. Apšiltinant fasadą – naudoti tik projekte numatytas, saugias medžiagas.
„Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasado apšiltinimo darbų metu būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte“, – tvirtina A. Česūnas.
Papildomai reikėtų atnaujinti gaisrinį vandentiekį, įrengti dūmų detektorius, žaibosaugos įrangą, pasirūpinti, kad išėjimai nebūtų užstatyti.
Kviečia pasinaudoti valstybės parama
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas primena, kad nuo gaisro apsaugančios priemonės gali būti finansuojamos valstybės – per subsidijas ar lengvatinius kreditus.
„Rengiant daugiabučio namo modernizavimo investicijų planą, jo rengėjas privalo atsakingai įvertinti visų pastato elementų, įrenginių ir inžinerinių sistemų būklę, turinčią įtakos gaisrinei saugai. Remiantis šiuo vertinimu, investicijų plane būtina numatyti visas reikalingas priemones, kurios, įgyvendintos kompleksiškai, užtikrintų, kad modernizuotas pastatas atitiktų teisės aktuose nustatytus gaisrinės saugos reikalavimus. Modernizacijos metu yra galimybė pakeisti seną, dažnai nebesaugią bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos šachtas bei dūmtraukius, įrengti ar atstatyti žaibosaugos sistemas, sutvarkyti stogą ir fasado elementus, pakeisti senas, priešgaisrinių reikalavimų neatitinkančias išorines duris“, – vardija ekspertas.
Gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe – APVA kvietimas dėl renovacijos paramos galioja iki spalio 1 d. Daugiau informacijos apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
