Alytaus rajone gyvenanti literatė, tapytoja ir aktyvi Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė Angelė Krušinskienė atvirai pasakoja savo kovos su krūties vėžiu istoriją. Socialiniuose tinkluose ji dalijasi mintimis, kad vėžys – ne mirties nuosprendis, o tiesiog lėtinė liga, su kuria reikia mokėti gyventi.
„Tai ne mirties nuosprendis. Aš nuo pat pradžių sakiau, kad tai – tiesiog lėtinė liga, kurią reikia gydyti. Nepasiduodu. Žinojau, kad viskas bus gerai. Kuriu poeziją, tapau, daug būnu gamtoje ir šypsausi gyvenimui bei sutiktiems žmonėms“, – sako A. Krušinskienė.
Diagnozė: šokas ir nežinia
Pernai spalį, pravėrusi Kauno onkologinės ligoninės duris, Angelė nė nenumanė, kad jos gyvenimas pasikeis ilgam. „Kai sužinojau, kad sergu vėžiu, netikėjau. Norėjau kuo greičiau, kaip pati sakau, „išpjauti guziuką“ ir grįžti namo. Bet gydytoja tik papurtė galvą: reikia daug tyrimų ir aiškintis, kas vyksta“, – pasakoja moteris.
Pirmieji vizitai į ligoninę virto ilga kelione – biopsijos, tyrimai, konsultacijos. Nei pirmasis, nei antrasis biopsijos bandymas nedavė aiškių atsakymų. Operacija, kurios Angelė laukė kaip išsigelbėjimo, vis nusikeldavo. Nežinia, laukimas ir medikų užuominos apie retą atvejį kėlė nerimą. „Supratau tiek, kad net gydytojoms ne viskas aišku. Bet ramino jų profesionalumas.“
Kalėdos ir Nauji metai praėjo lydimi laukimo ir nerimo – vis dar nebuvo aiškios diagnozės. Tik trečioji biopsija sausio pradžioje atvėrė kortas: reta vėžio forma.
Operacija – išgelbėjimas
Operacijos Angelė laukė ne su baime, o su palengvėjimu. „Nebijojau. Tai buvo išsigelbėjimas.“ Pavyko išsaugoti dalį krūties – tai moteriai buvo svarbu. „Galbūt tai noras dar jaustis moterimi?“ – svarsto ji.
Po operacijos laukė reabilitacija Birštone, tačiau aiškaus atsakymo vis dar nebuvo. Tik grįžusi sulaukė diagnozės: piktybinis antros stadijos krūties vėžys. Reikėjo tęsti gydymą – chemoterapiją, spindulinę terapiją, lankytis pas genetiką.
„Išgirdau gydytojos žodžius: „Kaip gerai, kad pašalinome.“ O aš pagalvojau – kaip gerai, kad kovojau už šią operaciją ir nelaukiau.“
Reta liga – reta kova
Tačiau net ir po operacijos laukė nauji išbandymai. Gydytojai paaiškino – vėžys labai retas, neįprastas. „Chemoterapijos gydytoja pasakė, kad tokių atvejų neturėjo. Pajuokavau, kad dabar mane gydys iš knygų. Dukra juokėsi: kai mama tokia originali, tai ir ligą gavo neeilinę.“
Po kiek laiko paaiškėjo dar viena detalė – krūtyje aptikti net trys skirtingi vėžio tipai. „Vienoje krūtyje – trys skirtingi vėžio tipai – net ir gydytojams buvo naujiena.“
Angelė neslepia – ji skaito medicininę literatūrą, gilina žinias. „Man svarbu žinoti. Suprasdama, kas vyksta, galiu tartis su gydytojais, stebėti save, jaustis saugesnė.“
Gyvenimas tęsiasi
Šiandien Angelė jau įveikė penkis chemoterapijos seansus. „Vakar gydytoja, pažvelgusi į akis, pasakė, kad pabaiga bus gera. Sumažino vaistų dozę. Tai suteikė vilties“, – atvirauja moteris.
Ir kaip pati sako – gyvenimas tęsiasi. „Šiandien ryte jau buvau miške. Grybauju.“
