Ar žinojote, kad pastato modernizavimas gali padėti sumažinti ne tik energijos suvartojimą ir išlaidas šildymui bei elektrai, bet ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas? Ekspertai pabrėžia: daugiabučių renovacija, apimanti ne tik jų šiltinimą, inžinerinių sistemų atnaujinimą, bet ir atsinaujinančios energijos technologijas, gali paversti pastatus beveik nulinės energijos ir klimato atžvilgiu neutraliais.
Parama priklauso nuo pasiekto rezultato
Nerenovuoti pastatai, taip pat ir seni daugiabučiai – vieni iš didžiausių ŠESD šaltinių. Kaip ir kitos ES šalys, Lietuva siekia mažinti aplinkos taršą, o vienas efektyviausių sprendimų – daugiabučių atnaujinimas. Iki šiol modernizuoti pastatai rodo teigiamą rezultatą: reikšmingai sumažėjusį energijos vartojimą ir CO₂ emisijas.
„Namai, atnaujinami pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, gali tapti beveik neutralūs CO₂ atžvilgiu ir beveik nevartojantys energijos“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Pasak jo, siekiama, kad po renovacijos pastatai būtų maksimaliai energiškai efektyvūs – su minimaliomis šilumos sąnaudomis, pažangiomis, optimaliai veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir naudojantys atsinaujinančią energiją.
„Valstybės teikiama parama priklauso nuo pasiekto rezultato, o tai motyvuoja gyventojus ir projektų vykdytojus rinktis ne tik būtiniausius, bet ir ambicingesnius sprendimus – saulės, vėjo, geoterminės ir aeroterminės energijos įrenginius“, – teigia E. Petrauskas.
Reikia atsižvelgti į techninius aspektus
Geriausių rezultatų pasiekiama derinant kelis skirtingus atsinaujinančius energijos šaltinius. Vienas iš efektyviausių derinių – saulės ir geoterminė energija. Tačiau, anot Lietuvos saulės energetikos asociacijos eksperto Vito Mačiulio, prieš diegiant saulės ar geoterminius sprendimus būtina įvertinti keletą techninių sąlygų:
„Pirmiausia reikia, kad ir toliau galiotų gaminančių vartotojų sistema, leidžianti elektrą gaminti vasarą, o vartoti žiemą. Svarbu ir tai, ar daugiabutis gali naudotis greta esančiu sklypu geoterminių gręžinių įrengimui, jeigu norima įrengti gręžinius geoterminiam šildymui (žemė–vanduo tipo šilumos siurbliams). Jei ne – galima rinktis oras–vanduo šilumos siurblius, nors jie sunaudoja kiek daugiau elektros ir kelia didesnį triukšmą“, – sako V. Mačiulis.
Geoterminiai sprendimai labiausiai tinka pastatams, neprijungtiems prie centrinio šildymo, o saulės elektrinėms reikia pakankamo stogo ploto. Jei jo nepakanka, galima įrengti elektrinę ant žemės arba rinktis nutolusį variantą.
Sėkmingų pavyzdžių atsiranda vis daugiau
V. Mačiulis dalinasi įkvepiančiais pavyzdžiais. Vienas jų – Telšių rajone, Varniuose, kur prieš kelerius metus atnaujintame 20 butų name ant stogo įrengta saulės elektrinė ir du geoterminiai šilumos siurbliai. Tai leido reikšmingai sumažinti šiluminės energijos sąnaudas, todėl net ir šaltą žiemą šildymo sąskaitos išlieka minimalios.
Kitas pavyzdys – „Metų renovacijos projekto 2025“ laimėtojas Avižieniuose, Vilniaus r.: „Metų renovacijos projekto 2025“ konkurse daugiausiai simpatijų surinkęs 12 butų daugiabutis nuo elektrinio šildymo perėjo prie geoterminio, be to, įdiegė ir saulės elektrinę. Šildymo išlaidos sumažėjo 3 kartus, o CO₂ emisijos – beveik 14 kartų: nuo 271,65 t/metus iki 19,69 t/metus.
APVA primena: kvietimas daugiabučių renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
