Beveik kasdien iš dangaus prapliumpantis lietus trukdo nuo laukų nuimti javų derlių, tačiau nepaisydami nepalankių sąlygų, kai kurie Alytaus rajono ūkininkai javapjūtę jau pradėjo. Rekordinio javų derliaus nesitikima, prognozuojamas vidutinis.
„Rapsų kūlimas prasidėjo praėjusios savaitės pabaigoje. Vieni ūkininkai pradėjo penktadienį, kiti šeštadienį ar sekmadienį pirmuosius bandymus atliko. Galima sakyti, kad šiemet javapjūtė Alytaus rajone prasidėjo nuo Oninių, bet tai nereiškia, jog prasidėjo visuotinė javapjūtė“, – sakė Alytaus ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Patinskas, pridurdamas, kad lyginant kelerių paskutinių metų duomenis, javapjūtė prasidėdavo antroje liepos pusėje, bet prisiminus ankstesnius metus, vykdavo vėliau, per Žolinę, rugpjūčio viduryje.
„Mano statistikoje įrašyta, jog prieš 10 metų javapjūtę pradėjau rugpjūčio 3 dieną, o praėjusiais metais rugpjūčio 6-ąją visi javai buvo nuimti. Pagal senąsias javapjūtės tendencijas, šiemet ji nevėluoja“, – konstatavo ūkininkas. V. Patinskas rapsų kulti dar nepradėjo, bet kombainas darbymečiui jau paruoštas. Ūkininkas laukia sausesnių orų ir palankesnių pjovimo sąlygų.
Anot V. Patinsko, rapsų grūdų byrėjimas po pavasarinių gamtos išdaigų nėra stebuklingas. Byra apie 2 tonas iš hektaro. „Beveik niekas ir nesitiki didesnio derliaus. Žinoma, kai kurie laukeliai galbūt duos didesnį derlių, bet daugiau kaip 3 tonų prikulti, ko gero, nepavyks. Gerais metais prikuldavome po 3–4 tonas iš hektaro. Šiemet tokio derliaus Alytaus rajone tikrai neturėsime“, – remdamasis ilgamete patirtimi, tvirtino V. Patinskas.
V. Patinsko nuomone, kiekviena lietinga diena mažina tiek javų kiekybę, tiek kokybę. Dėl gausių kritulių įvažiavimas į laukus – ant ribos. Sunkesnėse žemėse į kalnelius ir dabar įvažiuoti sunkoka. (Kai rašinys buvo rengiamas spaudai, kritulių iškrito dar daugiau ir įvažiavimas į laukus tapo dar sudėtingesnis arba visai neįmanomas.)
Beveik 800 ha dirbantis Alytaus rajono ūkininkas Mindaugas Matulionis javapjūtės dar nepradėjo, laukia palankaus oro. Dėl derliaus ūkininkas optimizmu netrykšta – iš 300 ha pasėtų žieminių rapsų 30 ha visiškai nušalo, o daugiau kaip 50 proc. pasėlių pakenkė šalnos. „Koks bus javų derlius, labai priklausys nuo gamtos“, – kalbėjo M. Matulionis.
Nukultų rapsų drėgnumas siekia 10–12 proc., o leistina drėgnumo norma, superkant šiuos javus, 3–4 proc. mažesnė. Smulkesniems ūkiams tai didelė problema, nes ne kiekvienas turi dešimtis tūkstančių eurų kainuojančias džiovyklas.
„Apmaudu, kad Alytaus regione esantys elevatoriai ima apie 7,5 euro už 1 proc. drėgmės nudžiovinimą. Tai labai dideli pinigai. Kaimyninėje Latvijoje to paties gamintojo elevatorius nudžiovinimo paslaugą suteikia už 3–3,5 euro. Esame toje pačioje geografinėje vietoje, gamtinius išteklius iš ten pat imame, bet paslaugų kainos kitos“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas.
Rapsai – populiari kultūra, praktiškai jie auginami kiekviename ūkyje, nes tai labai svarbi kultūra (kaip ir ankštiniai) sėjomainai.
V. Patinskas pastebi, kad Alytaus rajone didėja javų plotai, o mažėja pievų: „Tai rodo, jog ūkininkai atsisako gyvulininkystės, nes jų vaikai renkasi kiek lengvesnį kelią – augalininkystę. Galbūt situacija keisis, nes pieno supirkimo kainos kiek stabilizavosi. Žiūrint į pasaulines 5 metų prognozes, bent per šį laikotarpį jos ženkliai nekris, numatomas net šioks toks augimas.“
Žinią, kad nuo šiol augalininkystės veiklą vykdantys ūkininkai galės kreiptis draudimo kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio, V. Patinskas
vertina labai gerai: „Tik kyla klausimas, kokie bus ilgo lietaus vertinimo kriterijai – pagal meteorologinių stotelių duomenis ar realiai apžiūrėjus lauką. Alytaus rajonas turi tik vieną stotelę, todėl duomenys gali būti labai netikslūs.“
