Pastato energinio naudingumo klasė – tai ne tik techninis parametras, bet ir svarbus veiksnys, darantis įtaką kasdieniam komfortui, išlaidoms bei poveikiui aplinkai. Kuo aukštesnė energinė klasė, tuo mažesnis energijos suvartojimas, o tai ilgainiui reiškia ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir tvaresnį gyvenimo būdą. Nors žemesnės klasės būstas gali būti patrauklus dėl mažesnės kainos, ilgalaikėje perspektyvoje jis dažnai pareikalauja didesnių kaštų.
Klasifikacija – nuo techninio įvertinimo iki reikalavimų
Energinio naudingumo klasė parodo, kiek energijos pastatas sunaudoja pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui bei karšto vandens ruošimui. Lietuvoje yra devynios energinio naudingumo klasės – nuo G iki A++. A++ klasė reiškia, kad pastatas beveik nevartoja energijos.
Kaip aiškina VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo padalinio vadovas Julius Vaitkevičius, kuo aukštesnė klasė, tuo daugiau kriterijų tenka atitikti.
„Pavyzdžiui, C klasės pastate pirminės atsinaujinančios energijos dalis šildymui turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc., A+ energinės klasės pastate – jau 40 proc., o A++ klasės – didžiąją dalį suvartojamos šilumos kiekio“, – pasakoja J. Vaitkevičius.
Ekonomiškumas – ne visada matomas iš karto
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojo Vaido Pribušausko, žemesnės klasės būstas neretai reikalauja didesnių eksploatacinių sąnaudų, nei gyventojai tikisi.
„Didelius šilumos nuostolius lemia prasta izoliacija, todėl išauga šildymo sąnaudos. Seniems namams dažnai reikia brangaus remonto, o drėgmė, pelėsis bei skersvėjai blogina mikroklimatą ir kenkia sveikatai. Galiausiai, tokie būstai greičiau nuvertėja, taigi, pradinis sutaupymas ilgainiui virsta finansiniu nuostoliu“, – dalinasi V. Pribušauskas.
Ekspertas Julius Vaitkevičius taip pat dalinasi duomenimis apie realius skirtumus tarp skirtingų klasių pastatų:
„Matome, kad 120 kv. m ploto A++ energinio naudingumo klasės gyvenamasis namas 1 kv. m šildymui per metus vidutiniškai sunaudoja apie 15 kWh šilumos energijos. Kita vertus, D klasės analogiško ploto pastatas per metus sunaudos jau apie 200 kWh/kv. m. Tad, net jei ir darytume prielaidą, kad abu identiško ploto pastatai naudoja tokį patį šilumos gamybos būdą ir tokį patį šilumos gamybos šaltinį, pinigine išraiška skirtumas vis tiek yra žymus“, – sako ekspertas.
Energijos efektyvumą didina renovacija
Aukštesnės energinės klasės pasiekiamos ne tik naujuose statiniuose, bet ir renovuojant esamus pastatus. Pasak V. Pribušausko, tai duoda juntamos naudos kasdienybėje:
„Pirmiausia, gerai apšiltintame, sandariame name ilgiau išsilaiko šiluma. Taip pat, energiškai efektyviuose namuose gerokai sumažėja išlaidos šildymui ir karšto vandens ruošimui. Be to, dauguma A klasės pastatų turi mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, todėl patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Galiausiai, dingus drėgmei ir pelėsiui, gyvenamoji aplinka tampa kur kas sveikesnė“, – teigia jis.
Dabar – puikus laikas planuoti renovaciją. Iki spalio 1 d. galioja Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimas daugiabučių renovacijai. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame APVA puslapyje: apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
