Fejerverkai – tai trumpalaikis džiaugsmas, kuris vieniems atrodo vertas kiekvieno cento, o kitiems – pinigų švaistymas.
Lietuvoje ši tradicija vis dar gaji, nors vis daugiau kalbama apie jos poveikį aplinkai, gyvūnams ir triukšmą. Tačiau palikime šį kartą moralinius argumentus nuošalyje ir pasigilinkime į skaičius: kiek iš tikrųjų kainuoja „uždegti dangų“?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet į šalį importuojama pirotechnikos už 5–6 milijonus eurų. Daugiausia pardavimai koncentruojasi gruodį – vien per paskutinį metų mėnesį parduodama apie 60 proc. visų metų fejerverkų.
Didžiausi tiekėjai yra iš Lenkijos ir Kinijos. Lenkija – artimiausia rinka, kur kainos mažesnės, todėl nemažai lietuvių važiuoja apsipirkti tiesiai į Suvalkus ar Balstogę. Kinijos importas sudaro apie pusę visos rinkos, nes būtent ten gaminami masiniai pirotechnikos produktai.
Vidutinė šeima Lietuvoje per Naujuosius metus fejerverkams išleidžia nuo 20 iki 50 eurų. Tai gali būti keli mažesni užtaisai ar vienas didesnis komplektas. Tie, kurie nori „įspūdingesnio šou“, neretai palieka 100–200 eurų.
Norint bent 5 minučių reginio, reikia bent kelių rimtesnių baterijų, kurios kainuoja po 30–50 eurų. Taigi, tokio šou kaina – apie 150–200 eurų. Kitaip tariant, penkios minutės danguje atsieina tiek, kiek vienas vidutinis lietuviškas savaitgalis SPA centre ar geresnėje sodyboje.
Savivaldybės anksčiau fejerverkams skirdavo ženklias sumas. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas 2018 m. Naujųjų metų fejerverkams skyrė apie 30 tūkst. eurų. Kaunas tais pačiais metais išleido apie 25 tūkst. eurų. Tačiau pastaraisiais metais šios lėšos perskirstomos kitoms pramogoms – lazerių ar dronų šou.
Palyginimui, dronų pasirodymas kainuoja nuo 20 iki 50 tūkst. eurų, priklausomai nuo dronų skaičiaus ir scenarijaus. Taigi, alternatyvos nėra pigesnės, bet jos laikomos modernesnėmis ir draugiškesnėmis aplinkai.
Vienas įdomiausių dalykų – skaičiuoti, kiek kainuoja viena minutė fejerverkų.
- Nedidelis asmeninis šou už 100 eurų trunka apie 3–4 minutes. Minutės kaina – 25–30 eurų.
- Vidutinio dydžio miesto fejerverkai už 20 tūkst. eurų trunka 10 minučių. Minutės kaina – apie 2000 eurų.
- Didžiausi pasaulio fejerverkų festivaliai, pavyzdžiui, Sidnėjuje, kainuoja apie 5–6 milijonus eurų, o reginys trunka 15 minučių. Minutės kaina – 400 tūkst. eurų.
Tokie skaičiai parodo, kad fejerverkai yra viena brangiausių trumpalaikių pramogų.
Kiekvienais metais iškyla klausimas: ar verta išleisti dešimtis tūkstančių eurų tam, kas trunka vos kelias minutes? Kritikai sako, kad tai pinigai, kuriuos galima būtų skirti socialinėms reikmėms, kultūrai ar infrastruktūrai. Pavyzdžiui, už 30 tūkst. eurų galima įrengti vaikų žaidimų aikštelę ar atnaujinti biblioteką.
Tačiau fejerverkų šalininkai argumentuoja, kad reginys turi emocinę vertę – žmonės susirenka, džiaugiasi, kuriasi šventinė nuotaika. Tokį poveikį sunku pamatuoti pinigais.
Pastaraisiais metais fejerverkų kainos auga. Viena priežastis – didesnės transportavimo išlaidos iš Azijos. Kita – griežtėjantys saugumo reikalavimai. Įmonės privalo gauti licencijas, užtikrinti sandėliavimo sąlygas, o tai kelia kainą.
Dar vienas faktorius – vis didesnė konkurencija su alternatyvomis. Kad išsilaikytų rinkoje, pirotechnikos įmonės investuoja į įspūdingesnius šou, sinchronizuotus su muzika, kurie kainuoja brangiau.
Reikia paminėti ir pilkąją zoną. Policijos duomenimis, kasmet sulaikoma keletas nelegalių pirotechnikos pardavėjų. Dažniausiai tai žmonės, įsigiję fejerverkus Lenkijoje ir pardavinėjantys juos Lietuvoje be licencijų. Tokie fejerverkai būna pigesni, bet ir pavojingesni, nes nesilaikoma saugumo standartų.
Skaičiuojama, kad nelegali prekyba gali sudaryti iki 10–15 proc. visos rinkos. Tai reiškia, kad reali suma, kurią lietuviai išleidžia fejerverkams, yra dar didesnė, nei rodo oficiali statistika.
Jeigu tendencijos išliks, galima tikėtis, kad fejerverkų rinka Lietuvoje mažės. Viena vertus, dėl didėjančio aplinkosaugos spaudimo. Kita vertus, dėl augančių alternatyvų. Tačiau dar bent dešimtmetį fejerverkai išliks svarbia mūsų švenčių dalimi.
Įdomu tai, kad pirotechnikos įmonės ieško naujų nišų – pavyzdžiui, siūlo „tyliuosius fejerverkus“. Tai fejerverkai, kurie vizualiai atrodo įspūdingai, bet skleidžia daug mažiau garso. Tiesa, jų kaina dar didesnė.
Galima sakyti, kad fejerverkų kaina – tai ne tik pinigai. Ji apima aplinkosaugos poveikį, gyvūnų stresą, žmonių ginčus dėl triukšmo. Tačiau jei kalbame vien apie finansinę pusę, tai yra milijoninis verslas Lietuvoje.
Šeimos, leidžiančios 50 eurų per metus, gal to ir nepajunta. Bet kai pridėsime visas šeimas, vestuves, savivaldybių ir miestelių šventes ir net nelegalią prekybą, matome įspūdingą sumą. Dangų uždegti – brangus malonumas.
Užs. Nr. 077
