Daugiabučio modernizacija – ne tik techninis pastato atnaujinimas, jo gyvavimo ciklo pratęsimas, bet ir galimybė pagerinti gyvenimo kokybę. Tinkamai suplanuotas procesas leidžia gyventojams ne tik sumažinti išlaidas, bet ir sukurti saugesnę, patogesnę bei estetiškai patrauklesnę aplinką. Tam reikia aiškaus plano, atsakingų sprendimų ir bendruomenės įsitraukimo – ekspertai įvardija tris dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali apsunkinti renovacijos procesą.
Itin svarbūs pirmieji žingsniai
Renovacijos kelias prasideda nuo investicijų plano, kuriuo remiantis vėliau rengiamas techninis darbo projektas. Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko, jau pirminiame etape svarbu atidžiai įvertinti visus techninius aspektus, nes bet kokie netikslumai vėliau gali brangiai kainuoti.
„Vienas iš tokių aspektų yra vidaus patalpų oro kokybė ir tinkamas mikroklimatas. Atitinkami sprendiniai turi būti įtraukti jau į investicijų planą, o rengiant techninį darbo projektą reikia įpareigoti projektuotojus tam skirti ypatingą dėmesį. Modernizuojant pastatą, apšiltinus jo konstrukcijas ir sandarinant atitvaras, sumažėja natūralaus oro srautas iš išorės, todėl techniniame darbo projekte turi būti numatyti techniniai sprendimai, užtikrinantys tinkamą oro pritekėjimą ir tinkamą mikroklimatą patalpose“, – dalinasi E. Petrauskas.
Kaip pažymi ekspertas, viena iš dažniausių problemų – nepakankamai detalūs techniniai projektai, kuriuose trūksta svarbios informacijos. Pasekmės – vėluojantys darbai, papildomos išlaidos ir netinkamai įgyvendinti sprendimai, kurie ilgainiui gali pabloginti gyvenimo kokybę.
Neįvertinama ilgalaikė nauda
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis pabrėžia, kad renovacija turi būti vertinama ne tik kaip galimybė greitai sutaupyti sumažėjus šildymo sąskaitoms ir eksploatacinėms išlaidoms, , o ir kaip ilgalaikė investicija.
„Atnaujintame daugiabutyje būsto vertė įprastai bus aukštesnė nei nerenovuotame. Be to, daugeliu atvejų investicija į renovaciją yra gerokai mažesnė, nei būsto vertės prieaugis po darbų. Jei žmogus nusprendžia parduoti butą, jis už renovuotame name esantį būstą gali gauti kur kas didesnę sumą nei už tokį patį, bet neprižiūrėtame daugiabutyje. Nemažiau svarbus ir gyvenimo kokybės aspektas. Įrengus naujas šildymo ir vėdinimo sistemas, gyventojai gali patys reguliuoti patalpų temperatūrą ir taip užsitikrinti komfortą visus metus“, – akcentuoja ekspertas.
Taip pat renovacijos metu modernizuojamos inžinerinės sistemos padidina pastato patikimumą, mažina riziką dėl avarijų ar gaisrų. Vizualiai patrauklus, atnaujintas namas ir jo aplinka teigiamai veikia ir gyventojų savijautą bei bendruomeniškumą.
Nepakankamas aktyvumas nuo pradžių
E. Petrauskas atkreipia dėmesį į dar vieną dažnai pasitaikančią problemą – gyventojų pasyvumą ankstyvuose sprendimų priėmimo etapuose. Jei bendruomenė nesigilina į pateiktus derinti investicijų planus ir nereiškia savo nuomonės laiku, vėliau gali kilti nesusipratimų ar prireikti brangiai kainuojančių korekcijų.
„Planuojant techninius darbus, projektuotojai pristato gyventojams konkrečius sprendinius: ar bus keičiami langai, vamzdynai, radiatoriai, kokia bus pasirinkta ventiliacijos sistema, ar planuojamas balkonų stiklinimas. Tuo metu taip pat dar galima diskutuoti, teikti pastabas ir, jei įmanoma, atlikti pakeitimus, priimtinus visiems. Vis dėlto, šiame etape gyventojų aktyvumo dažnai irgi trūksta. Būna nemažai atvejų, kai darbai jau vyksta, o žmonės reiškia nepasitenkinimą dėl to, apie ką galėjo pasisakyti anksčiau“, – pažymi ekspertas.
Aktyvus dalyvavimas nuo pat pradžių leidžia išvengti ginčų, užtikrina aiškų komunikavimą ir pasitikėjimą tarp visų proceso dalyvių. Tik taip galima pasiekti rezultatą, kuris atitiks visų gyventojų poreikius ir lūkesčius.
Šiuo metu – ypač palankus laikas planuoti daugiabučio renovaciją. Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučių modernizavimui galioja iki 2026 m. balandžio 1 d. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame APVA puslapyje: apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
