Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną – spalio 1-ąją – pasveikinau išskirtinę Dzūkijos krašto šokėjų porą – Janiną Repšienę iš Prienų ir Vitą Bencevičių iš Simno. Linkėjau jiems dar ilgų metų kartu aktyviai dalyvauti renginiuose ir… šokti, šokti, šokti.
Kai žmonės kažką veikia, apie juos visada būna ką pasakyti. Bet Janina su Vitu neturi kada gilintis į tokius komentarus – jų dienos pilnos veiklos. Taigi skambinau Vitui jau iš pat ryto ir pataikiau pačiu laiku: jis valėsi batus ir ruošėsi į aštuntą renginį padieniui. „Kol yra noras ir vizija ateičiai, tol ir sveikai jautiesi, tol šypsaisi, ir nieko lyg neskauda, – sako V. Bencevičius. – Jei niekur neitume, tai kam tie kostiumai ir ištaigingos suknelės? Reikia juos pribaigti, nesinori gi, kad kandys sukapotų.“
Jau daugiau nei 11 metų šokanti pora vienas kitą surado kažkokios šventės linksmoje dalyje – šokiuose. Vitas – gana reiklus judesiams, ne kiekviena jam tiko šokiams. Tačiau kai Janina buvo pakviesta, ji nuo pat pirmos minutės pritapo. „Mes nuo pirmų judesių žinojome, kaip mums šokti – susikabinus ar ne“, – prisimena vyriškis, kuris jaunystėje šoko profesionaliame klube Maskvoje.
Janina su Vitu savęs nevadina pagyvenusiais – jie, sako, yra apyjauniai. Ir išties – jų niekada nematysi nuleistomis galvomis ar paniurusių. Renginiuose jie būna pasitempę ir spindintys, besidžiaugiantys kasdienybės spalvomis. „Gana jau visą gyvenimą skubėjau ir lėkiau, bet atrodo, kad nieko nespėjau. O dabar nebeskubu, bet viską suspėju“, – šmaikštauja Vitas. Jis prie savo daugiabučio Simne įsirengė gana didelį grožio kampelį, kur triūsia ir linksmai leidžia laiką. Janina taip pat nenustoja savo gyvenimo darbų – į užtarnautą poilsį niekur neskuba, be to, nuolat žvalgosi į mėnesio kalendorių, kad suspėtų visur pabuvoti.
Vitas apgailestauja, kad senųjų draugų bei bendramokslių šokių renginiuose vis mažiau sutinkąs, lyg kur jie būtų išgaravę. Neseniai Krokialaukio kapinėse buvo sutikęs vieną pažįstamą, paklausęs pastarojo, kodėl jis nebeateina į renginius, jo niekur nematyti, o tas tik paaiškino prislopintu balsu: „Sveikata nebeleidžia – visą laiką skauda.“
Bet Vitas nenori, kad jam skaudėtų, jo vaistas – šokiai su Janina. Ir daugelis renginių Alytaus ar Balbieriškio apylinkėse be jų praranda spalvą. „Žmonės dažnai klausia: kodėl jūsų nebuvo čia ar ten. Mes gi ten buvome – juk sinchroniškai fiziškai neįmanoma visur suspėti. Tačiau kiek tik įmanoma, labai stengiamės kuo daugiau visur apvažiuoti“, – šypsodamasis sako vyras.
Ši pora – įdomi daugeliui. Apie juos rašo, juos filmuoja netgi LRT televizija. Jie visada turi ką pasakyti. „Ar jūs – tik šokių pora, ar ir gyvenimo draugai?“ – dažnai klausiama. Vitas atsako tiesiai šviesiai: „Mūsų lovas skiria ne centimetrai ar metrai, o visi 50 kilometrų kelio. Bet tai mums netrukdo gerai jaustis būnant renginiuose ar keliaujant kartu. Mes viskam dar esame labai jauni ir pozityvūs.“
Linkime jums, Janina ir Vitai, daug sveikatos, energijos ir sėkmės – tęskite tai, kas jums gera ir malonu!
