Daugiau nei prieš metus iš Kernavės į Dzūkiją tarnauti atvykęs kunigas Marius Talutis per trumpą laiką tapo mylimu ir gerbiamu Pirmojo Alytaus bei Nemunaičio parapijų dvasininku. Šį savaitgalį jis paminėjo 45-ąjį gimtadienį, o po sekmadienio Mišių parapijiečiai kunigą nustebino šiltu sveikinimu – įteikė austinę dzūkišką juostą su užrašu:
„Klebonui Mariui Talučiui – 45-ojo gimtadienio proga.“
Nors gimtadienis jau praėjęs, klebonas neslepia – sulaukti tiek dėmesio iš parapijiečių ir bendruomenių, kuriose yra tarnavęs, buvo labai jautru. Jį pasiekė sveikinimai iš visur, kur per daugiau nei dvidešimt metų teko dirbti: nuo Punsko ir Elektrėnų iki Musninkų, Širvintų, Kernavės, o dabar – Alytaus bei Nemunaičio. „Žmonių gerumas, švelnumas, jų dėmesys ir dovanos – visa tai labai paliečia. Kartais net per gerai, kad taip yra“, – šypsosi kunigas.
Gimtadienis – apmąstymų metas
Kunigas neslepia, kad gimimo diena – ne tik džiaugsmo, bet ir apmąstymų metas. Ji primena apie gyvenimo laikinumą ir kviečia neatidėlioti gerų darbų. Pasak jo, svarbiausia – gyventi šia diena, daryti gera čia ir dabar. „Reikia kažką gražaus, gero išspinduliuoti iš širdies, iš sielos. Neatidėlioti gerų dalykų, kuriuos gali padaryti šiandien“, – sako dvasininkas.
Pašaukimo kelią Marius Talutis atrado dar vaikystėje – pateko į bažnytinę aplinką, kurioje sutiko daug gerų žmonių ir kunigų. Jų pavyzdys paliko neišdildomą įspūdį. „Mačiau tikėjimo bendruomenės grožį, tikinčių žmonių dvasingumą. Aišku, bažnyčioje visko yra – nėra namų be dūmų. Tačiau tikėti Dievu ir būti krikščioniu – tai didelė laimė“, – įsitikinęs klebonas.
Laikai keičiasi, vertybės išlieka
Prisiminęs savo vaikystę, kunigas sako, kad kiekvienas gyvenimo tarpsnis turi savitą veidą. Devyniasdešimtųjų metų pradžioje, kai jam buvo apie dešimt metų, Lietuvoje tvyrojo Sąjūdžio euforija – žmonės degė idealizmu ir viltimi. „Dabar laikai kitokie – turime daug gražių dalykų, bet ir nemažai skaudulių. Vis dėlto tikėjimas padeda juos priimti“, – kalba M. Talutis.
Per visus tarnystės metus kunigas sako ne sykį patyręs abejonių, tačiau mano, kad jos – natūrali žmogaus dalis. „Gyvenimas – tai kova, ištvermė ir ištikimybė. Abejonių būna visiems, bet svarbiausia – nesustoti. Jei gali padaryti ką gero – daryk dabar. Negali – vadinasi, dar ne laikas“, – sako jis.
Kunigo kasdienybė – visos gyvenimo spalvos
Kunigystę M. Talutis vadina ne tik tarnyste, bet ir gyvenimo mokykla. Pasak jo, tai profesija, leidžianti per vieną dieną pamatyti visą žmogaus gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki mirties.
„Ryte mišios už mirusį, po jų krikštynos – jauna šeima, kūdikis, džiaugsmas. Vėliau važiuoji į ligoninę – matai žmogų reanimacijoje, prijungtą prie aparatų. O vakare – gal vestuvės, šventė, nuotaka, žydinti kaip gėlė. Kunigas per dieną išgyvena daugybę emocijų – nuo gedulo iki džiaugsmo. Ir jei nesugebėsi įsijausti, viskas bus tik formalumas. O reikia empatijos, jausmo, kad pajaustum žmogaus skausmą, trapumą, meilės grožį“, – kalba dvasininkas.
Per daugiau nei dvidešimt metų Marius Talutis tarnavo septyniose parapijose. Kiekviena jų – su savo žmonėmis, tradicijomis ir savitumu. „Musninkai vienaip, Alytus kitaip, Nemunaitis dar kitaip. Kunigas sutinka visokiausių žmonių – nuo aukštų pareigūnų iki tų, kurie gyvena miškuose. Bet visur jautiesi laukiamas – ir tai didžiausia dovana“, – sako klebonas.
Džiaugsmas – padaryti žmogų laimingą
Kalbėdamas apie savo pašaukimą, kunigas sako, kad tikrasis džiaugsmas kyla iš to, jog gali padaryti kitą žmogų laimingą. „Esu laimingas, nes žinau, kad esu prajuokinęs, paguodęs ar padrąsinęs ne vieną žmogų. Jei galėjau ką nors įkvėpti – tai jau didelis dalykas“, – šypsosi jis.
Linkėjimas alytiškiams ir „Dainavos žodžio“ skaitytojams
Savo gimtadienio proga kunigas Marius Talutis linki šviesos ir bendrystės visiems alytiškiams, Nemunaičio parapijiečiams bei laikraščio „Dainavos žodis“ skaitytojams.
„Linkiu, kad judėtume, augtume, kad Lietuva neišsibėgiotų, neišsilakstytų. Kad būtume vieningi, daugiau šypsotumėmės vieni kitiems, įkvėptume vieni kitus. Mūsų įkvėpimas – tai žmonės, kurie yra šalia mūsų“, – sako klebonas.
