Alytuje atsiras dar viena skulptūra – katino. Miesto meras Nerijus Cesiulis socialiniuose tinkluose pasidalino idėja Alytaus piliakalnio papėdėje įamžinti istorinį Lietuvos katiną. Besibaiminančius naujo simbolio atsiradimu, klebonas Marius Talutis ramina – tai būtų svarbaus istorinio fakto įamžinimas.
„Ar žinojote, kad būtent mūsų mieste rasti patys seniausi katino palaikai visoje Lietuvoje? Tai ne legenda, o istorikų patvirtintas faktas! Būtent dėl to gimė idėja šį atradimą įamžinti skulptūra Alytuje – laimę nešančiu katinu“, – rašė N. Cesiulis.
Meras dėkoja Šv. Liudviko parapijos klebonui Mariui Talučiui, kuris šią unikalią istorijos
detalę priminė ir paskatino paversti ją miesto pasididžiavimu.
Klebonas M. Talutis mielai sutiko „Dainavos žodžio“ skaitytojams papasakoti apie pirmojo istorinio Lietuvos katino įamžinimo idėją ir pasidalinti mintimis apie meno poveikį žmogui.
„Prieš atvažiuodamas į Alytų, Kernavėje turėjau bene populiariausią katiną Lietuvoje – Ryžiką, kuris specialiai jam sukurtoje „Instagram“ paskyroje surinko daugiau kaip 4 tūkstančius sekėjų.
Kadangi profesorius Aleksejus Luchtanas Kernavėje buvo mano kaimynas, vakarodami su juo gamtoje ant piliakalnių ar prieangyje, kalbėdavomės įvairiomis temomis, nes tai – žmogus enciklopedija. Kartą jo užklausiau, kur yra rastas pirmasis Lietuvos katinas. Ir iš karto gavau atsakymą, kad pirmojo Lietuvoje žinomo katino kaulai rasti prie Alytaus piliakalnio, jo žiniomis, datuojami XIII a. Vėlesnio laikmečio katinų palaikai rasti Vilniuje ir Kernavėje, trijose sostinėse – Dzūkijos, Lietuvos ir istorinės Lietuvos“, – pasakojo dvasininkas.
Kai jam reikėjo persikelti į Alytų, visi susidomėjo, koks likimas laukia Ryžiko: „Pasakiau, kad jis liks Kernavėje, kur jį ir radau, nes šis katinas yra vienuolyno šeimos dalis ir priklauso vienuolėms. Tada vėl prisiminiau profesoriaus pasakojimą apie pirmąjį Lietuvos katiną, surastą Alytuje, ir pagalvojau – gaila, kad nėra jam paminklo. Reikėtų įamžinti tą katiną. Žmonės diskutuoja, jog katinų yra Marijampolėje. Visur yra katinų – ir Vilniuje yra nuostabių paminklų katinams, bet čia būtų visai kitas dalykas. Yra konkreti vieta ir faktas – paminklas, skirtas būtent pirmajam Lietuvoje surastam katinui“, – pabrėžė klebonas. M. Talutis.
Vos pasklidus pirmojo Lietuvos katino skulptūros atsiradimo idėjai, tradiciškai prasidėjo įvairios diskusijos ir interpretacijos – kam Alytui reikia dar vieno simbolio, turime baltąją rožę, Venciaus voveres, o dabar dar ir katinas atsiras. „Tai nebūtų simbolis. Alytus turi savo simbolį, baltąją rožę. Pasakysiu labai paprastą mintį: kuo daugiau meno ir grožio – skulptūrų, paveikslų, freskų – mieste, tuo miestas gražesnis, patrauklesnis, tuo mūsų vaikai geresni. Žmogus, kuris auga apsuptas kultūros, grožio, meno, visada yra geresnis ir turi gražesnę sielą. Menas nėra investicija tik į grožį akims, tai edukacija ir visada investicija į vaikų ateitį, nes tada jie bus mažiau žiaurūs, mažiau pikti negu mes, juk menas ir grožis žmogų keičia. Diskusijos dėl pirmojo istorinio Lietuvos katino skulptūros kaip Alytaus simbolio labai kvailos ir rodo banalų lygį. Katinas nekonkuruos su baltąja rože, reikia mokėti džiaugtis ir katinu, ir baltąja rože, ir voveraite – viskuo“, – savo nuomonę išsakė klebonas M. Talutis.
Meras N. Cesiulis pristatė ir kauniečio skulptoriaus Luko Šiupšinsko viziją – hamletiškas katinas, kuris tarsi svarsto: „Kas aš?“. Anot N. Cesiulio, tai ne tik žaismingas, bet ir filosofiškas kūrinys – primenantis apie greitai bėgantį laiką ir atsitiktinumus, kaip tas piliakalnyje rastas katinas, kurie tampa miesto istorijos dėlionės detale.
Klebonas. M. Talutis, pamatęs katino skulptūros maketą, pasigedo ir užrašo, jog tai pirmasis Lietuvos katinas, ir baltiškų ženklų, kadangi katinai buvo integruoti į baltų kultūrą ir užėmė svarbią vietą joje.
„Svarstome katino skulptūrą pastatyti Alytaus piliakalnio papėdėje, netoli tos vietos, kur buvo rasti istorinio katino palaikai. Tokia skulptūra taptų ir įdomiu turistų traukos objektu – prie šio katino mielai fotografuotųsi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji“, – neabejojo N. Cesiulis.
