Spalio 13 dieną socialiniuose tinkluose Putinų bendruomenė pasidalijo pasakojimu apie rudeninę kelionę, kuri tapo ne tik pažintine išvyka po Dzūkijos kraštą, bet ir stipraus bendruomeniškumo pavyzdžiu. Nors ekskursija truko vos vieną dieną, jos metu patirtų įspūdžių ir emocijų, kaip pripažįsta patys dalyviai, „trumpai aprašyti tiesiog neįmanoma“.
Kelionę inicijavo patys bendruomenės nariai
„Prie šios kelionės mes nesijungėme – ją organizavome patys, bendruomenės nariai“, – teigia Putinų bendruomenės atstovai. Pasak jų, bendruomenė apima tiek esamus, tiek buvusius putiniškius, o prie įvairių veiklų mielai jungiasi ir kitų miesto seniūnaitijų gyventojai.
„Putinų bendruomenės nariais laikome visus, kurie to patys nori – nepriklausomai nuo amžiaus, socialinio statuso ar išsilavinimo. Mūsų gretose aktyviai veikia tiek kariai, tiek šauliai, todėl natūralu, kad Lietuvos istorijos sklaidos idėjos mums labai artimos“, – pabrėžia jie.
Šį kartą ekskursijos idėją pasiūlė karys savanoris Ernestas. Jam padėjo bendruomenės narės Dovilė ir Edita, kurios rūpinosi organizaciniais reikalais. Kelionės maršrutas driekėsi per Lazdijus, Kapčiamiestį, Liškiavą ir Merkinę – visus miestelius, kuriuose išlikę ryškūs Lietuvos laisvės kovų pėdsakai.
Kelionė, subūrusi penkias dešimtis žmonių
Ekskursijos organizatoriai skelbimą apie kelionę paskelbė dar rugpjūčio viduryje, ir vos per kelias dienas buvo surinkta beveik visa penkiasdešimties žmonių grupė. Tarp dalyvių buvo šeimos su vaikais, senjorai ir net kelios giminės, keliavusios kartu keliomis kartomis.
Į kelionę leidosi ir žmonės, kilę iš Lazdijų krašto – jiems ši vieta buvo kupina sentimentų. Kai kurie ekskursijos metu net atpažino giminaičių pavardes muziejaus gidų pasakojimuose.
Susitikimas su istorija Laisvės kovų muziejuje
Kelionės širdimi tapo apsilankymas Lazdijų laisvės kovų muziejuje. Čia keliautojai klausėsi gidų pasakojimų apie Lazdijų krašto istoriją, partizanų kovas ir vietos žmonių likimus.
Po bendros ekskursijos grupė išsiskirstė po muziejaus siūlomas edukacines veiklas: vieni sprendė kryžiažodžius, kiti kūrė rankdarbius, o dar kiti tyrinėjo interaktyvias ekspozicijas. Drąsiausieji nusileido į muziejaus rūsį, kur kadaise veikė NKGB–MGB kalėjimas.
„Tokio tipo muziejuje negali jausti pakilių emocijų, – atviravo bendruomenės nariai. – Vyresnioji karta dar puikiai prisimena savo tėvų ir senelių išgyvenimus. Kai kurie patys gimę tremtyje ar vaikystėje patyrė karo pasekmes. O muziejaus rūsyje veikęs kalėjimas paliko neišdildomą įspūdį – atrodo, net ir dabar sienose tebėra įsigėręs žmonių skausmas.“
Dalį grupės pritraukė edukacija „Pabėgimo kambarys“. Dalyviai sprendė logines užduotis ir simboliškai bandė „ištrūkti į laisvę“. Vienas įdomiausių momentų buvo tada, kai dalyviai nepajėgė atrakinti spynos, o vėliau – visiems išėjus – durys staiga pačios atsivėrė. „Net gidai sakė, kad muziejuje vaiduokliai jau ne kartą priminė apie save“, – šypsodamiesi pasakojo keliautojai.
Netikėti atradimai ir simboliška akimirka
Kariams savanoriams Ernestui ir Donatui apsilankymas muziejuje buvo ypatingas – apžiūrėdami Dainavos apygardos 1-osios rinktinės nuotraukas jie netikėtai atpažino pažįstamus veidus, o Ernestas – netgi patį save.
„Tai buvo labai simboliška akimirka. Meilė savo kraštui jau dabar nėra likusi nepastebėta“, – sakė bendruomenės nariai.
Kelionė, kuri sujungė kartas
Ekskursijos pabaigoje dalyviai dalijosi nuoširdžiais atsiliepimais. „Man tai buvo atgaiva sielai, vaikystės, jaunystės prisiminimai… nuoširdžiausia padėka organizatoriams!“ – rašė Bronytė. O keliautoja Genutė pridūrė: „Kelionė buvo kupina įspūdžių, gražių vaizdų ir malonaus bendravimo. Jūs nerealūs! O aš norėčiau gyventi Putinuose!“
Bendruomenės nariai džiaugiasi, kad išvyka tapo galimybe sustiprinti ryšius, pabendrauti, o kartu – pažinti istoriją gyvai. „Žmonės labai nori bendrauti ir prasmingai leisti laiką. Tas bendrystės jausmas, artumas motyvuoja nesustoti. Jei būsime vieningi ir nesusvetimėję, tai prieš bet kokį priešą galėsime atsilaikyti ir be ginklo“, – pabrėžia jie.
Tradiciškai – kartą per metus
Putinų bendruomenė kasmet organizuoja panašias keliones nuo 2022 metų. Nors tai reikalauja daug laiko ir pastangų, iniciatyvos nestinga. „Organizatoriai yra paprasti bendruomenės nariai, niekaip nesusiję su turizmo sektoriumi, todėl viskas daroma iš širdies ir be jokio atlygio. Poreikis didžiulis – žmonės vis klausia, kada bus kita kelionė“, – pasakoja organizatoriai.
Per kelerius metus bendruomenė jau aplankė Marcinkonis, Zervynas, Biržus, Naująją Akmenę, o pernai – ir Lietuvos Respublikos Seimą. „Šiuo metu kirba mintis išvykti ir už Lietuvos ribų, tačiau pirmiausia norime dar kartą pasidžiaugti savo šalimi. Nes pati gražiausia pasaulyje yra mūsų Lietuva“, – šypsosi bendruomenės nariai.
