Alytiškė Marytė Digrytė pasišventusi tikėjimui. Meldžiasi kasdien ir namuose, ir bažnyčioje. Jai nėra nei blogo oro, nei kitų pasiteisinimų. Rožinio maldą kalba kiekvieną dieną prieš vakarines Mišias Alytaus Šv. Liudviko bažnyčioje. Iki bažnyčios nuvyksta vietiniu mikroautobusu už 15 centų. Praėjusį šeštadienį moteris minėjo 88-ąjį gimtadienį. Ta proga aplankiau Marytę, padovanojau jos nuotrauką, o ji taip nudžiugo! Seniai tokio nuoširdumo neregėjau. Susėdome pokalbiui.
M. Digrytė kilusi iš Žemaitijos, iš Ariogalos rajono. „Mano tėvai buvo labai tikintys. Ir mane nuo mažens mokė tikėjimo tiesų. Pirmą Šv. Komuniją priėmiau Ariogaloje“, – pasakojimą pradėjo Marytė. Moteris prisimena, kad turėjo labai gerą atmintį ir melodingą balsą. Ariogalos krašte ji gyveno 32 metus, kai tėvus dėl melioracijos projektų iškėlė iš kaimo. Tėvai išvyko į Kauną, o ji – į Alytų. Čia moteris dirbo ūkinį darbą. Vėliau valė ir tvarkė Angelų Sargų bažnyčią. O gavusi kvietimą, įsidarbino virėja vaikų darželyje, kur dirbo iki pensijos.
Kalba rožinį kasdien
Marytė meldžiasi kasdien namuose ir bažnyčioje. „Man patinka melstis. Kai meldžiuosi, jaučiu, kad sveikata gerėja. Rožinį kalbu už nusidėjėlius, netikinčius, už sielas iš skaistyklos, už blaivybę, už nelankančius bažnyčios“, – tęsia Marytė. Ji tiki, kad jos maldos pasiekia tikslą, ir tie, kurie nelanko bažnyčios, nors kartą praveria Dievo namų duris. Alytaus Angelų Sargų bažnyčioje rožinio maldą ji kalbėjo 35-erius metus, dabar meldžiasi Alytaus Šv. Liudviko bažnyčioje. Moteris sako, kad dėl savo pamaldumo sulaukia aplinkinių prašymų už juos pasimelsti. Viena rožinio malda namuose be papildomo skaitymo trunka 15–20 min. „Meldžiuosi visą dieną“, – sako M. Digrytė. Maldas ji moka mintinai, tad maldaknygės nevarto, nebent paskaito litanijas. „Marijos litaniją taip pat moku atmintinai“, – pažymi pašnekovė. Aplinkiniai stebisi jos atmintini, o ji ne, nes nuo mažens meldžiasi, tad maldų daug moka.
M. Digrytė atvira – visokių epitetų susilaukia. Ji nesistebi net tada, kai ją davatka vadina. „Gal ir esu davatka, nes kasdien einu į bažnyčią“, – šypsosi ji ir atsidūsta, nes tokie žodžiai greičiausiai moterį skaudina, juk ji nuoširdžiai tiki maldos galia ir niekam blogo nelinki. Moters pamaldumą pastebi ir parapijos klebonai. Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios klebonas Marius Talutis praėjusio sekmadienio šv. Mišiose gimtadienio proga pasveikino M. Digrytę, padovanojo gėlių. Kunigas gražiai atsiliepia apie pašnekovę: „Tokie žmonės priklauso dangui, jiems neįdomūs žemiški rūpesčiai, jie nutolę nuo intrigų, jiems tik rūpi malda, Dievas. Jie sielojasi dėl kiekvieno žmogaus ir paremia jį malda. Tokie žmonės kaip angelai.“ Kunigas pastebi, kad Marytė rožančių kalba su didele maldos aistra ir degančia širdimi, nes ji apdovanota Šv. Dvasios dovana maldingumui. Marytė taip pat džiaugiasi, kad rožinį kalba Pirmojo Alytaus bažnyčioje. „Pirmas Alytus apdovanotas kunigu, nes jis paprastas, bendraujantis nuoširdus. Stebuklingas kunigas“, – taip apie kleboną M. Talutį sako Marytė ir meldžia kunigui sveikatos ir stiprybės.
Pamaldi moteris visiems linki sveikatos, pamilti ir kalbėti rožinį. Ji stebisi, kai vaikai priima Pirmąją Komuniją, ir toliau bažnyčios nelanko. Pasak Marytės, tai tėvų atsakomybė. „Jeigu tėvai ugdys vaikų sielovadą, tai bus kalbančių rožančių“, – sako sunerimusi pašnekovė.
