Daugiabučių renovacija šiandien vis dažniau apima ne vien fasado atnaujinimą ar šilumos sąnaudų mažinimą. Modernizavus pastatus sutvarkoma ir aplinka, infrastruktūra, suformuojamos naujos viešosios erdvės. Įgyvendinama vis daugiau kvartalinės renovacijos projektų. Ekspertai įsitikinę – kompleksiškai atnaujinti gyvenamieji rajonai tampa patrauklesni ir tvaresnei.
Anykščiuose – unikali savivaldybės iniciatyva
Kaip sako Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, svarbu neapsiriboti vieno daugiabučio atnaujinimu, o atsižvelgti į visą teritoriją – tik tuomet keičiasi gyvenimo kokybė, išryškėja rajono identitetas ir pritraukiami nauji gyventojai. Tam, kad paskatintų žmones apsispręsti atnaujinti savo daugiabutį, pasitelkiamos įvairios iniciatyvos. Viena iš jų kaip tik įgyvendinama šiuo metu.
Parengta Anykščių miesto centrinės dalies renovacijos koncepcija, apimanti 11 daugiabučių atnaujinimą, nuo pastatų renovacijos iki viešųjų erdvių, automobilių vietų ir žaliųjų zonų sutvarkymo. „Valstybė remia renovaciją apšiltinant pastatus, o mes, savivalda, investuojame į estetinį kvartalo vaizdą ir viešąsias erdves. Mums svarbu, kad miestas atrodytų darniai. Tikimės, kad šis projektas taps pavyzdžiu visai Lietuvai“, – teigia D. Gasiūnienė.
Pasak architektės, numatyta, kad atskiros laiptinės galės rinktis norimą fasado apdailą, balkonų tipą, pirmųjų aukštų gyventojai galės įsirengti privačius kiemelius, prie to finansiškai prisidės savivaldybė: „Žmonėms šiandien svarbu turėti galimybių patogiai ir jaukiai leisti laiką šalia namų. Jei daugiabučio gyventojas gali išeiti į tvarkingą kiemą, pasistatyti staliuką, išgerti kavos, auginti gėles ar net daržoves – tokia aplinka natūraliai tampa patraukli“.
Tvarūs sprendimai – nuo medžiagų iki žmonių
Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pažymi, kad renovacija yra vienas svarbiausių tvarumo didinimo įrankių miestuose. Šilumos energijos sąnaudų mažinimas tiesiogiai prisideda prie CO₂ emisijų mažinimo, tačiau ilgalaikiai pokyčiai įvyksta tik tuomet, kai tvarumas apima ir architektūrinę kokybę.
„Tvarūs sprendimai turi būti integruojami nuo pat pradžių. Naudojamos ilgaamžės, kokybiškos medžiagos, kurios oriai sensta ir reikalauja mažiau priežiūros. Tokios priemonės neturi būti traktuojamos kaip „priedai“, o kaip integrali architektūrinės koncepcijos dalis. Elektromobilių įkrovimo stotelės, dviračių saugyklos ar kitos žaliojo judumo infrastruktūros priemonės turi būti organizuojamos estetiškai ir funkciškai apgalvotai, prisidedant prie vientisos rajono tvarumo strategijos“, – teigia L. Kairienė.
Pasak jos, miestuose svarbu planuoti ir kitas priemones – lietaus vandens surinkimą, bendruomenių sodus, kompostavimo vietas. Bet svarbiausia – į procesą įtraukti žmones. Tik tuomet renovacija tampa ne tik fiziniu pokyčiu, bet ir edukaciniu procesu, skatinančiu bendruomeniškumą, atsakomybę ir ilgalaikį įsitraukimą.
Palankios sąlygos atsinaujinti su valstybės parama
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad iki kitų metų balandžio 1 d. galioja kvietimas valstybės paramai daugiabučiams modernizuoti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Tai galimybė ne tik sumažinti šildymo sąnaudas, pagerinti savo gyvenimo kokybę, bet ir prisidėti prie platesnių pokyčių – tvaraus, patrauklaus, žmogui artimo miesto kūrimo.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas – APVA tinklalapyje apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Benita Gaižiūnaitė
