Gruodžio 10-ąją minima Futbolo diena. Visame pasaulyje šis žaidimas sulaukia milžiniško populiarumo, o Lietuvoje, nors ir turime kiek daugiau krepšinio entuziastų, futbolą mylinčių ir palaikančių žmonių netrūksta. Futbolas – universalus sportas, tinkantis bet kokio amžiaus žmogui. Tai puikiai įrodo ir 72-ejų futbolo gerbėjas simniškis Vytautas Stanevičius, atviraujantis, kad kamuolį kieme vis dar mielai paspardo kartu su savo keturmečiu anūku.
„Man futbolas – pirmoji meilė, kuomet apie meilę dar nė negalvojau“, – linksmai sako V. Stanevičius, futbolo entuziastas, dar vaikystėje su kaimynu Valdu Kričena (AtA) futbolo kamuolį spardydavęs netoliese esančiame stadione. Vytautas futbolą pradėjo žaisti Simne. Jam teko vartininko pozicija. „Buvau jaunesnis, todėl man liepė vartus saugoti. Vėliau žaidžiau aikštėje“, – tęsia jis. Pašnekovas prisimena, kad prieš 50–60 metų, kuomet nebuvo interneto, išmaniųjų įrenginių, tai stadionai buvo pilni vaikų, kurie žaisdavo futbolą. Simnas turėjo savo futbolo komandą!
Vytautas prisimena, kad vienu metu Simne futbolo komanda buvo pairusi, nors norinčių žaisti vis dar buvo. Tada jis ėmėsi iniciatyvos atkurti komandą ir pavyko. Šešiolikmečiai simniškiai, tarp kurių buvo ir Vytautas, futbolą žaidė B divizione, o 1971 metais pateko į A divizioną. Tuo metu komandoje žaidė 11 narių ir 6 atsarginiai. Komandai iš pradžių vadovavo pats V. Stanevičius, vėliau Algis Vitkauskas, Algis Botyrius, Gediminas Jarmalavičius.
Vytautas atviras: jam išėjus į kariuomenę, o kitiems pasukus savais keliais, Simno futbolo komanda iš A diviziono iškrito į B divizioną. „Bet tarp kaimo jaunimo Simno futbolininkai buvo nepralenkiami“, – prisimena pašnekovas. Pasak jo, Simno futbolo komanda turėjo didelį sirgalių palaikymą. „Futbolas Simne buvo antroji religija. Rungtynės vykdavo sekmadieniais, tad po Mišių dauguma traukdavo į Simno stadioną stebėti varžybų ir palaikyti savų futbolininkų“, – pažymi simniškis. Traumos neaplenkė ir Simno futbolininkų, bet jų Vytautas nedetalizuoja.
Baigė istoriją
Po kariuomenės V. Stankevičius įstotojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Ten prisijungė prie universiteto futbolo komandos, kurią treniravo Algirdas Žilinskas, buvęs futbolo klubo „Žalgiris“ žaidėjas. Komandai sekėsi puikiai. Jie tapo čempionais futbolo studentų lygoje.
„Facebook“ grupė ir Simnas
Dabar V. Stanevičius garsina Simną – sukūrė „Facebook“ grupę „SanSimnas Foto“, kurioje dalinasi nuotraukomis apie Simną, jo žmones, savo kūryba bei Dzūkijos krašto naujienomis. „Noriu, kad visi Simną, mano gimtinę, žinotų“, – tvirtai sako vyras. Išskirtinis Vytauto socialinio tinklo įrašų bruožas – fotografijos su Simno vėliava ir žymiais žmonėmis. Vytautas taip pat fotografuoja ir žinomus, ir nepažįstamus žmones su Simno vėliava rankose įvairiose pasaulio šalyse. „Kuomet Lietuvos komanda žaidė futbolą su portugalais, manęs į varžybas Portugalijoje neįleido, nes turėjau Simno vėliavą. Apsauga galvojo, gal rengsiu kokią provokaciją. Po pusvalandžio sugrįžęs apsauginis įleido į varžybas. Kiek žinau, internete jis tikrino, ar tikrai čia mano miesto vėliava!“ – įdomią patirtį prisiminė pašnekovas.
Vytautas pastebi, kad dabar futbolas prarado savo tikrąją dvasią – žaidimo malonumą, ir vis labiau darosi komercinis reikalas. „Tėvai moka už treniruotes, kišasi į trenerių darbą, nori, kad vaikai būtų žvaigždės ir uždirbtų didelius pinigus“, – mano Vytautas. Tad jis linki mylėti futbolą, žaisti ir mėgautis šiuo žaidimu.
Iš futbolo istorijos…
Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai čia surado ne tik piešinių, kuriuose pavaizduotas žaidimas, bet ir pačių kamuolių. Yra žinių, kad kamuolį mušinėti kojomis mėgo dar prieš 2000 m. pr. m. e. gyvenę kinų kariai.
Daugiau žinių apie futbolą pasiekia iš XII a. Anglijos. Tuomet futbolas buvo žaidžiamas Anglijos miestų turgaus aikštėse ar net siaurose gatvelėse be griežtų taisyklių. Kamuolį buvo galima mušinėti kojomis, rankomis, galva, stverti jį iš kitų žaidėjų. Žaidimas buvo toks azartiškas, kad žaidėjai besivaikydami kamuolį nuversdavo turgaus palapines, įkrisdavo į upes. Tokie futbolo žaidėjai neretai būdavo mėlyni nuo sutrenkimų, pamuštomis akimis ir kojomis. Tuometinis keliautojas Gastonas de Fua yra pasakęs: „Ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“ (šaltinis www.day.lt).
