Socialiniuose tinkluose neseniai išplito Daugų Vlado Mirono gimnazijos įrašas, sudominęs tiek buvusius, tiek esamus bendruomenės narius. Jame skelbiama: „Vykdant mokyklos pastato renovaciją, rastas lobis. 1981 m. birželio 20 dieną surašytos XXXII laidos abiturientų svajonės ir užkastos mokyklos sodelyje. Šiemet ši laida švęs 45 metų mokyklos baigimo jubiliejų. Kviečiame atvykti į gimnazijos muziejų ir perskaityti savo svajones, gal jos išsipildė.“
Savaitraščiui „Dainavos žodis“ pavyko susisiekti su gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai vykdančia direktoriaus funkcijas, Raimonda Šilale, kuri plačiau papasakojo apie neeilinį radinį.
Netikėtas radinys po žeme
Atliekant gimnazijos renovacijos ir šildymo sistemos atnaujinimo darbus, statybininkai mokyklos kieme aptiko neįprastą radinį – prieš 45-erius metus užkastą „laiko kapsulę“. Šampano butelyje buvo paslėpti moksleivių rašteliai su jų ateities svajonėmis.
Pasak R. Šilalės, tai – buvusios abiturientų laidos palikimas. Prieš beveik pusę amžiaus mokiniai išleistuvių proga surašė savo svajones ir vizijas, kaip įsivaizduoja savo gyvenimą po dešimties metų, sudėjo lapelius į butelį ir užkasė mokyklos sodelyje.
Ieškojo patys, bet rasti nepavyko
Įdomu tai, kad buvę mokiniai šio „lobio“ nebuvo pamiršę. Kaip pasakojo R. Šilalė, iš socialinių tinklų komentarų paaiškėjo, jog susitikę po daugelio metų jie patys bandė atkasti kapsulę, tačiau tikslios vietos rasti nepavyko.
Tik šiemet, vykstant renovacijos darbams, svajonės vėl išvydo dienos šviesą.
„Per darbus buvo iškastas visas mokyklos kiemas. Tikėtina, kad darbininkai butelį užkabino technika ir jį sudaužė. Radinį jie perdavė sargui, o šis – man“, – pasakojo R. Šilalė.
Ji pridūrė paprašiusi išsaugoti net ir butelio šukes kaip svarbią istorijos dalį.
Svajonės saugomos muziejuje
Nors laiko paliesti lapeliai gali būti ne visiškai išlikę sveiki, jų vertė – ne materialinė, o emocinė. R. Šilalė teigė sąmoningai neskaičiusi visų raštelių, šią patirtį palikdama jų autoriams.
„Raštelius nunešiau į gimnazijos muziejų ir sudėjau į įmautę. Pakviečiau pačius buvusius mokinius atvykti ir perskaityti savo svajones“, – sakė ji.
Žinia apie radinį greitai išplito „Facebook“ tinkle – buvę bendraklasiai pradėjo vieni kitus žymėti ir jau planuoja susitikimą, kuriame galės prisiminti jaunystės lūkesčius.
Tradicijos keičiasi, bet išlieka
Šis atradimas paskatino diskusijas apie tai, ar panašios tradicijos gyvos šiandien. Pasak R. Šilalės, šiuolaikiniai mokiniai dažniau renkasi simbolinius gestus, pavyzdžiui, sodina atminimo medelius. Tačiau asmeninės iniciatyvos niekur nedingo.
„Dirbdama mokytoja su mokiniais taip pat esu rašiusi svajones. Jas sudedu į indą ir saugau. Kai mokiniai baigia dvyliktą klasę, grąžinu jiems – kad galėtų pamatyti, apie ką svajojo būdami jaunesni“, – dalijosi ji.
