Vis daugiau žmonių Lietuvoje atranda žygius pėsčiomis kaip būdą pabėgti nuo kasdienio tempo. Kelionė pėsčiomis daugeliui tampa ne tik fizinio aktyvumo forma, bet ir galimybe gamtą pamatyti ne pro automobilio langą, o visai kitaip – lėtai žingsniuojant.
Lietuva šiandien jau beveik visa pažymėta „Camino Lituano“ maršrutais. Viskas prasidėjo Dzūkijoje, o dabar keliautojai gali rinktis maršrutus įvairiuose šalies regionuose. Interneto svetainėje Camino Lituano pateikiami visi maršrutai, jų atstumai, nakvynės vietos bei sustojimai pavalgyti, todėl kelionę lengvai gali suplanuoti tiek patyrę žygeiviai, tiek pirmą kartą į kelią išsiruošę žmonės.
„Taip, tokių žygių populiarumas didėja. Pėsčiųjų žygiai Europoje yra gyvenimo būdo dalis ir netgi žiūrint į žemėlapius, matyti, kad Vakarų Europoje tokių maršrutų daug, jei pažvelgsime į Rytų Europą – jų praktiškai nėra. Tai rodo tam tikrą sąsają su demokratijos būsena tam tikrose teritorijose. Lietuva šiuo metu pasiekusi vidutinį Europos lygį. Keliautojų daugėja, nuotaikos gerėja“, – kalbėjo „Camino Lituano“ savanorių atstovas Marius Minkevičius.
Į šią laisvalaikio veiklą vis aktyviau įsitraukia ir žmonės su negalia. Šimtmetį mininti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga nusprendė šią sukaktį įamžinti – pažymint 100 kilometrų maršrutą nuo Kauno iki Alytus.
„Šią datą norėjome kažkaip įprasminti ne vienadieniu projektu, o kad turėtų ilgalaikę naudą. Šimto kilometrų nuo Kauno iki Alytaus atkarpoje įrengta per 130 informacinių lentelių, pastatyta apie 60 ženklinimo kuoliukų, o kas dešimt kilometrų atsirado QR kodai su garsiniais pasakojimais apie organizacijos istoriją ir jos nueitą šimtmečio kelią. Tikime, kad pažymėta atkarpa bus naudinga ne tik dabar, bet ir ateityje“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
Maršrutas oficialiai atidarytas Daukšiagirės dvare (Prienų rajonas), iš kur žygio dalyviai leidosi į pažintinį 15 kilometrų žygį.
