Daugiau nei šimtmetį skaičiuojanti Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia pradėjo vykdyti svarbius restauravimo darbus. Ant didžiojo bažnyčios bokšto šiuo metu restauruojami du avarinės būklės dekoratyviniai bokšteliai, kurių irimas ilgainiui pradėjo kelti grėsmę tiek pastato konstrukcijoms, tiek žmonių saugumui.
Apie vykstančius darbus parapija pranešė socialiniuose tinkluose. Kaip rašoma įraše, dekoratyviniai bokšteliai buvo avarinės būklės – nuo jų byrėjo tinko ir plytų fragmentai, kurie ne tik gadino bažnyčios išvaizdą, bet ir kėlė pavojų pastatui bei žmonių saugumui. Birusios dalys užkimšdavo lietvamzdžius, o didesni plytų gabalai galėjo pažeisti stogą.
Pasak Nemunaičio parapijos klebono kun. Mariaus Talučio, šios problemos susijusios su natūraliu daugiau kaip šimtmetį skaičiuojančių statybinių medžiagų nusidėvėjimu.
„Nemunaičio bažnyčia buvo statyta maždaug prieš 120 metų iš tokių pačių plytų, kaip ir Alytaus kareivinių pastatai. Per tiek metų drėgmė, lietus, šaltis ir karštis padarė savo – plytos prarado tvirtumą, todėl dekoratyviniai bokšteliai pradėjo irti“, – pasakojo klebonas.
Jo teigimu, didžiajame bažnyčios bokšte yra keturi dekoratyviniai bokšteliai. Du jų buvo sutvarkyti dar kunigo Valdo Belecko klebonavimo metu, tačiau likusiesiems tuomet pritrūko lėšų. Per pastaruosius metus jų būklė dar labiau pablogėjo, todėl remonto darbų atidėlioti nebegalima buvo.
Šiemet darbams 10 tūkst. eurų skyrė Alytaus rajono savivaldybė, o dar apie 6 tūkst. eurų prisidės pati parapija.
„Esame labai dėkingi Alytaus rajono savivaldybei už nuolatinį dėmesį bažnyčioms ir kultūros paveldui. Tokie darbai nėra paprasti – pats bokštelio remontas ant žemės kainuotų gerokai mažiau, tačiau dirbant tokiame aukštyje viskas tampa daug sudėtingiau ir brangiau“, – sakė kun. M. Talutis.
Darbus atlieka du patyrę pramoniniai alpinistai (aukštalipiai), kuriuos klebonas pažįsta dar nuo jų vaikystės.
„Prieš daugiau kaip dvidešimt metų dirbau Elektrėnų parapijoje. Tadas buvo mano mokinys, Luką taip pat pažįstu nuo mažens. Dabar matau juos kaip puikius savo srities specialistus. Jais labai pasitikiu ir meldžiuosi, kad Dievas saugotų, nes jų darbas tikrai pavojingas, nors jie laikosi visų saugumo reikalavimų“, – kalbėjo klebonas.
Parapija tikisi, kad baigus darbus bus ne tik pašalintas pavojus, bet ir išsaugotas bažnyčios architektūrinis grožis ateities kartoms.
Socialiniuose tinkluose parapija gyventojus paragino prisidėti prie bendruomeniškos atmosferos – sutikus aukštalipius ištarti gerą žodį, padėkoti už jų darbą ar net pavaišinti Nemunaičio miškuose surinktomis mėlynėmis ar voveraitėmis.
Pasak kun. M. Talučio, tokios iniciatyvos stiprina bendruomenę ir primena, kad bažnyčia yra visų žmonių paveldas.
„Norisi, kad žmonės čia jaustųsi šeimininkais, kad Nemunaičio bažnyčia būtų ne tik gražus pastatas, bet ir vieta, kurioje gyva bendrystė bei rūpestis tuo, ką paveldėjome iš savo protėvių“, – sakė klebonas.
Jis pridūrė, kad parapijoje rūpinamasi ne tik bažnyčios išsaugojimu. Neseniai prie buvusio pranciškonų vienuolyno pastatytas šešių metrų aukščio kryžius, skirtas pokario aukoms, partizanams ir tremtiniams atminti. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – būtent čia 1945 m. birželio 2 d. partizanų priesaiką davė Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Pasak klebono, taip siekiama puoselėti ne tik sakralinį, bet ir istorinį Nemunaičio paveldą.
