Lietuvos dziudo bendruomenę sekmadienį sukrėtė skaudi žinia – Šveicarijoje tragiškai žuvo tituluotas dziudo sportininkas, alytiškis Rokas Nenartavičius. Jam buvo 30 metų.
Pirminiais duomenimis, nelaimė įvyko sekmadienį apie 3 val. nakties Ženevoje. Kaip skelbia Šveicarijos žiniasklaida, du automobiliai dideliu greičiu važiavo miesto gatve, kai vienas jų rėžėsi į prie šviesoforo sustojusį motociklininką. Smūgio metu R. Nenartavičius kartu su motociklu buvo nublokštas maždaug 100 metrų. Sunkiai sužeistas vyras buvo nugabentas į Ženevos ligoninę, tačiau medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
Žinia apie tragišką netektį sukrėtė ne tik artimuosius, bet ir visą Lietuvos dziudo bendruomenę. Rokas Nenartavičius buvo vienas ryškiausių Alytaus dziudo mokyklos auklėtinių, per savo sportinę karjerą pelnęs ne vieną reikšmingą laimėjimą tarptautinėse varžybose.
Kaip savaitraščiui „Dainavos žodis“ teigė ilgametis Roko treneris Zenius Vencevičius, jis buvo ne tik išskirtinio talento sportininkas, bet ir žmogus, kurio vertybės visiškai atitiko dziudo filosofiją.
„Jis buvo labai gabus, labai talentingas. Tačiau pirmiausia – labai geras žmogus: kuklus, mandagus, nuoširdus, pagarbus. Dziudo turi savo moralės kodeksą – mandagumą, kuklumą, nuoširdumą, pagarbą, savitvardą, pagarbą. Rokas visa tai įkūnijo. Jis buvo pavyzdys“, – kalbėjo treneris.
Anot Z. Vencevičiaus, jau pirmosiose treniruotėse buvo aišku, kad prieš jį – išskirtinis talentas.
„Pamačiau, kad jis labai talentingas sportininkas. Man pačiam reikėjo augti kaip treneriui, domėtis metodika, kad neatsilikčiau nuo jo. Su Roku prasidėjo labai kūrybingas darbas. Dziudo – ne vien jėga. Čia reikia galvoti, analizuoti varžovą, pergudrauti jį ir jo trenerį. Rokas tai puikiai suprato“, – prisiminė jis.
Per sportinę karjerą R. Nenartavičius iškovojo apie 15 medalių Europos ir pasaulio taurės varžybose bei čempionatuose jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų grupėse. Tarp jų – trys aukso ir trys sidabro medaliai. Tris kartus jis treniravosi Japonijoje – šalyje, laikomoje dziudo lopšiu.
Vis dėlto perspektyvią sportininko karjerą pristabdė nuolat kartojęsi traumos. Baigęs mokyklą ir išvykęs iš Alytaus, jis pasuko kitu gyvenimo keliu, tačiau nuo dziudo nenutolo.
Pastaraisiais metais Rokas gyveno Šveicarijoje kartu su savo drauge ir dirbo treneriu. Pasak Z. Vencevičiaus, jo talentas perduoti žinias buvo ne mažesnis nei sportiniai gebėjimai.
„Jis turėjo Dievo dovaną trenerio darbui. Mokėjo suburti žmones, pravesti įdomias ir naudingas treniruotes. Sulaukdavau labai gerų atsiliepimų ir iš kitų trenerių. Esu tikras, kad jis būtų davęs labai daug visam Lietuvos dziudo kaip treneris“, – sakė pašnekovas.
Kalbėdamas apie buvusį auklėtinį, treneris neslėpė emocijų.
„Mums visiems tai didžiulis šokas. Labai gaila. Praradome labai gerą žmogų. Mes jį vadindavome Rokučiu, Rokeliu. Jis buvo gerietis… Tokių žmonių reta“, – graudindamasis kalbėjo Z. Vencevičius.
Anot jo, kartu su Roku netektį išgyvena ir jo šeima – tėvai bei sesuo, kuri taip pat lankė dziudo treniruotes.
