Aktyvus alytiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kad būtų tikslinamos bei plečiamos senojo Alytaus miesto ribos. Esą dabar prie Pirmojo Alytaus Šv. Liudviko bažnyčios esanti teritorija yra kultūros paveldo registre, tačiau tai tik trečdalis teritorijos, kuri galėtų būti prižiūrima, esantys apleisti krūmynai iškirsti, o vieta prikelta naujam gyvenimui. Tiesa, dalis tos teritorijos jau pradėta tvarkyti pavienių alytiškių iniciatyva.
Pirmajame Alytuje, šalia Šv. Liudviko bažnyčios, esanti teritorija įtraukta į kultūros paveldo registrą. Čia matoma galima parko medžių alėja, išlikusios dvi senosios obelys. Tačiau kokio tiksliai amžiaus – nežinoma. Aktyvus alytiškis Donatas Žmuidzinavičius kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prašydamas ir siūlydamas šią teritoriją išplėsti, esą ji nepelnytai užmiršta.
„Šis parkas prie bažnyčios, vadinamas bažnyčios ekonomijos parkas, neurbanizuota teritorija. Turiu visus dokumentus, žemėlapius. Karališkajame archyve Lenkijoje suradau 1581 metų dokumentą. Būtent aprašomas šis sklypas, jis vadinamas „Po bažnyčia“. Patys seniausi 18–19 amžiaus žemėlapiai rodo, kad čia jau buvo kanalų sistema. Išlikusi bažnyčia, kapinynas, prie bažnyčios keli senieji medžiai, senasis kelias, tvenkiniai. Aš manau, čia vertingiausias dalykas Alytuje. Reikia įtraukti šią teritoriją į paveldą, nes dabar įtraukta tik trečdalis teritorijos“, – kalbėjo alytiškis D. Žmuidzinavičius.
D. Žmuidzinavičius pirmasis prabilo pradėjus griauti paskutinį Alytaus dvarvietės pastatą. Kai susigriebta, ko dar vertingo yra Alytuje, jis ėmė akcentuoti didelį savivaldybei priklausantį sklypą Pirmajame Alytuje. Vyras įsitikinęs, kad galima įkurti parką. Žinoma, naudojantis europine parama.
„Šis sklypas, bažnyčios ekonomijos valda, buvo padovanotas Karaliaus Aleksandro 1525 metais ir nuo tada prasidėjo Alytus. Čia visur buvo karaliaus valdos. O atriektas sklypas ir padovanotas. Turėtų Kultūros paveldo departamentas susigriebti, įtraukti šią teritoriją, reikia padaryti tvarkybos projektą, mat tokią vietą apleisti – nuodėmė. Savivaldybė galėtų paruošti projektą – čia žaviai atrodytų senoviniai žibintai“, – kalbėjo pašnekovas.
Kol D. Žmuidzinavičius kalba apie būsimą parką, keletas vietos gyventojų ėmėsi iniciatyvos ir savo lėšomis pradėjo tvarkyti dalį apleistos teritorijos. Viešintis jie nepanoro, tačiau savivaldybės atstovai iniciatyvą giria, mat lėšų ižde tvarkyti tokiems savivaldybės sklypams nėra.
„Kreipėsi privatūs asmenys, jie susivienijo ir norėjo išsivalyti teritoriją. Iš pradžių jie išsivalė prie garažų, kur krūmais buvo apaugę viskas, jiems išduotas leidimas iškirsti krūmus ir invazinius medžius. Taip pat savivaldybei priklausančiame sklype buvo leista iškirsti krūmus, atžalinius medžius ir sausuolius. Ir viskas, žmonės išsikirto, išsivalė. Tai padeda ir miesto įvaizdžiui, nes vienas šabakštynas jau išnaikintas. Savivaldybė tokių pinigų neturi. Šiuo metu baigėsi pinigai net avarinių medžių kirtimui“, – kalbėjo Miesto ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Vitas Krakauskas.
Teritorijoje apsilankė ir Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vedėjas Alius Baranauskas. Jis kol kas atsargiai vertina, ar galėtų šis sklypas būti įtrauktas į kultūros paveldo registrą – tai spręs specialistai.
„Žmuidzinavičius pateikė prašymą, kad būtų apsvarstytas klausimas dėl 500 metų parko įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Informacija perduota Kultūros paveldo departamentui, o departamentas spręs, ar pavesti Kultūros paveldo centrui tikslinti Senojo Alytaus miesto ribas, ar ne. Plačiau apie tai žinosime po priimtų sprendimų“, – sakė Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus vedėjas A. Baranauskas.