Alytiškis Eugenijus Bazarauskas visai neseniai po nedarbingumo sugrįžo į darbą Lietuvos pašto Alytaus skyriuje. Vyriškį rugpjūčio pradžioje darbo metu stipriai apkandžiojo šuo. Pavojinga laiškanešio profesija ir kaip palengvinti laiškanešio darbą gali gyventojai, domisi „Dainavos žodis“.
Alytiškis laiškanešys E. Bazarauskas negali pamiršti rugpjūčio pradžioje įvykusio incidento, kuomet atnešęs registruotą korespondenciją Domantonių gatvėje buvo užpultas ir stipriai sužalotas šuns. Dešimčia siūlių siūtas veidas, šuo įkando ir į dešinę ranką. Laiškininkas sako, kad gyventojai nori gauti siuntas greitai, bet nepasirūpina, kad paštininkui būtų lengviau dirbti.
„Įėjau į kiemą, pasibeldžiau į geležinius vartelius. Niekas neatidarė. Įėjau ir pasukau link namo durų, paskambinau. Nespėjau net sureaguoti, kai atlėkė du dideli šunys. Vienas atsirėmė į mane ir griebė už žando, lūpą perplėšė. Atsibudau tų žmonių koridoriuje. Moteris davė skudurą, palikau jiems siuntinukus. Moteris pasiūlė nuvežti į priėmimą, tačiau iš to karščio pats kruvinas nuvažiavau. Viena ranka vairuodamas, užsidengdamas akį nuvažiavau į priimamąjį. Žadėjo net į Kauną vežti, nes iki akies buvo likęs tik milimetras. Alytus net bijojo siūti“, – košmarišką rytą prisiminė laiškininkas E. Bazarauskas.
Laiškanešys teigia, jog nuo šiol kiekvieną dieną eidamas į darbą jaučia įtampą. „Darbo inspekcija paskambino, bendradarbiai truputį domėjosi, tačiau valdžiai vienodai. Visi suinteresuoti tik tuo, kad gautų siuntinius. O kaip mes aprengti, apauti – niekam nerūpi. Juk ir striukėse turėtų būti kišenukai, kur dujų balionėlį įsidėti. Tamsu, atšvaitų nėra“, – kalbėjo laiškanešys.
Laiškininku Eugenijus dirba pusantrų metų. Jis pasakoja, jog dėl šunų būna daug problemų. Būna atvejų, kai daugiabutyje pasibeldus laiškininkui duris atidaro savininkas ir į laiptinę išbėga šuo. Palengvinti darbą Lietuvos paštui galėtų ir gyventojai. Nuosavų namų teritorijose pašto dėžutė turi būti prie įvažiavimo į kiemą, jeigu teritorija aptverta, pašto dėžutė turi būti prikabinta prie tvoros, kad laiškininko šuo nepasiektų. Soduose privaloma jas kabinti prie įvažiavimų, daugiabučiuose ne aukščiau antro aukšto. Kitais atvejais paštininkai pasilieka teisę siuntos nepristatyti.
„Prieini prie tų vartų ir baisu. Net ženklų, kad yra šunų, nėra. Prašai, kad išneštų tas dėžutes į kiemą. Valdišką darbą dirbdamas randus didelius ant veido nuo šunų dabar nešioju. Čia ne darbas, o pensijos laukimas. Ir įsivaizduokite – policija net nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Esą tų žmonių varteliai buvo užvirinti ir aš įsilaužiau į kiemą. Štai taip su apmaudu ir gyvenu“, – pasakojo E. Bazarauskas.
Lietuvos pašto atstovai sako, kad paštininko darbas tikrai pavojingas. Nors darbuotojai turi dujų balionėlius, tačiau stresinėse situacijose jų nepanaudoja. Šunys vis dažniau užpuola darbuotojus.
„Lyginant trejų metų statistiką, šunų užpuolimo atvejų labai padaugėjo. Ir ne tik kaimuose puolami paštininkai, bet ir mieste. Labai prašome žmonių, kad atsižvelgtų į tai ir pašto dežutes tvirtintų prie įėjimo vartelių. Jeigu paštininką sukandžioja šuo, gyventojui gresia bauda arba net baudžiamoji atsakomybė. Tačiau tokių atvejų mažai“, – kalbėjo Lietuvos pašto tinklo valdymo departamento vadovė Deimantė Bareikienė.